Gydymo data buvo nukeliama
Sunkiai sergantį druskininkietį Juozą Jaskelevičių ilgas septynias savaites kamavo nerimas.
Šitiek laiko 60 metų bedarbis laukė, kad galėtų gydytis Vilniaus universiteto Onkologijos institute.
Vyras baiminosi, kad medikų pagalba jam gali būti suteikta pavėluotai.
Gegužės 23 dieną atlikę tyrimus sostinės onkologai J.Jaskelevičiui nustatė tiesiosios žarnos trečios stadijos vėžį.
Ligoniui buvo būtinas spindulinis gydymas. Medikai patarė jam atvykti į Vilniuje esantį Onkologijos institutą birželio 21 dieną.
Tačiau tąkart iš Druskininkų į Vilnių atvažiavusiam J.Jaskelevičiui buvo paaiškinta, kad baigėsi tam mėnesiui skirta medicinos paslaugų kvota.
Onkologijos instituto radioterapijos skyriuje visos lovos buvo užimtos. Medikai teisinosi, kad J.Jaskelevičiaus negali priimti.
Tik liepos 12-ąją patarta vyrui vėl skambinti. Tą dieną jis paguldytas į ligoninę.
Šiuo metu medikai sėkmingai kovoja su druskininkiečio liga.
Buvo sumažinta lovų
Radioterpijos skyriaus vedėjas Arvydas Burneckis teigė, kad tokiems ligoniams negali būti taikoma paslaugų kvotų: „Nė vienam vėžiu sergančiam ligoniui negalėčiau patarti laukti. Bet viską lemia pinigai, negalime visų pacientų priimti”.
80 lovų turintis radioterapijos skyrius – vienas didžiausių onkologijos ligoninėje. Pernai čia gydėsi 1673 ligoniai, o 2004 metais – 1847. Tuomet skyriuje buvo 95 lovos.
Sumažinti skyrių nutarta po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija nutarė taupyti lėšas ir visose šalies ligoninėse mažinti lovų skaičių.
Skyrius dirba nuostolingai
Kiekvieną mėnesį už suteiktas paslaugas Vilniaus teritorinė ligonių kasa radioterapijos skyriui moka maždaug 271 tūkst. litų.
Per mėnesį čia gydoma daugiau nei 130 ligonių, už vieną ligonį skiriama apie 2600 litų.
Tačiau skyrius dirba nuostolingai – per mėnesį nuostolis sudaro daugiau nei 71 tūkstantį litų. Onkologijos institutui niekas negrąžina šių lėšų.
Dalį ligonių medikai sutinka gydyti ir ambulatoriškai. Tuomet už vieną švitinimo procedūrą mokama vos 33,3 lito, o visas gydymo kursas kainuoja apie tūkstantį litų – pusantro karto pigiau negu stacionare.
Tačiau ši naujovė nėra populiari – atvykę į Vilnių pacientai neturi kur apsistoti.
Įsigijo naują aparatą
Spindulinės terapijos kursas trunka vidutiniškai 7-8 savaites.
Ligoniams šios procedūros pradedamos atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą ir specialistams apskaičiavus radioterapijos dozių intensyvumą.
Šie parengiamieji darbai užtrunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Visą tą laiką pacientai laukia palatose, kol jiems ateis eilė.
„Tokia tikrovė – gydymo kokybė gerėja, tačiau procedūrų laukimo laikas taip pat ilgėja”, – sakė gydytojas A.Burneckis.
Per parą spindulinis gydymas linijiniu greitintuvu atliekamas daugiau nei šimtui pacientų.
Liepos pradžioje Onkologijos institutas už 4,3 milijono litų įsigijo dar vieną naują linijinį greitintuvą.
Radioterapijos skyriaus vedėjas tikisi, kad ligonių eilės dėl naujos medicininės įrangos ateityje sumažės.
Tačiau tik tuo atveju, jeigu paslaugų kvotos padidės.
Neturi teisės rinktis
Spindulinis ir chemoterapinis gydymas šalyje teikiamas tik valstybinėse ligoninėse. Todėl ligoniai neturi teisės rinktis, kur jiems gydytis.
„Mūsų darbas yra pragariškas. Palikti ligonių likimo valiai negalime. Net ir turėdami pakankamai lėšų jie negalėtų gydytis privačiose klinikose, nes tokių onkologijos centrų mūsų šalyje nėra”, – kalbėjo A.Burneckis.
Didžiausias pacientų srautas tenka vilniečiams onkologams. Mat dalies paslaugų Klaipėdos ir Šiaulių medikai negali teikti, nes neturi specialios aparatūros.
Po du linijinius greitintuvus turi tik Vilniaus ir Kauno medikai.
A.Burneckio nuomone, tokių aparatų šalyje reikėtų daugiau nei dešimt. Tik tuomet išnyktų ligonių eilės.
Pacientų registracijos žurnale artimiausia data patekti į radioterapijos skyrių – rugsėjo 4-oji.
Medikai nuogąstauja, kad dalis pacientų sulauks savo eilės gydytis jau pavėluotai.
Vėžys sparčiai plinta
Pagal medicinos paslaugų kokybę Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje.
Nepriklausomų ekspertų bendrovės „Health Consumer Powerhouse” duomenimis, onkologinė pagalba Lietuvoje gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių.
Tiesiosios žarnos vėžys, medikų vadinamas kolorektaliniu vėžiu, – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje.
Per metus šalyje diagnozuojama iki 1,5 tūkst. naujų šio vėžio atvejų. Toks žarnyno piktybinis auglys kamuoja apie 6 tūkst. gyventojų.
Gydymo sėkmė priklauso nuo vėžio stadijos. Kai vėžys išplitęs, per penkerius metus išgyvena vos 5-10 proc. tokių ligonių.