Pataisos priimtos vieningai
Valdžios įstaigose netgi blogai dirbantys pareigūnai galės ramiau atsikvėpti.
Prieš atostogas Seimas pamalonino valstybės ir savivaldybių institucijas, atleisdamas jas nuo pareigos reaguoti į žiniasklaidoje pateikiamus faktus apie šiose institucijose galimai pažeidžiamas piliečių teises.
Nuo 2007-ųjų pradžios valdžios tarnai tyrimus dėl abejotinų savo sprendimų galės pradėti tik sulaukę konkrečių asmenų skundų arba valstybės politikų, pareigūnų ar valstybės tarnautojų pranešimų.
Tuo tarpu anksčiau pradėti tyrimą pakakdavo, jei apie kokias nors negeroves pranešdavo žiniasklaida.
Naujoji tvarka numatyta Seime vieningai priimtose Viešojo administravimo įstatymo pataisose, kurias pateikė Darbo partijos frakcijai priklausantis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas Valentinas Bukauskas.
Biurokratams – paranku
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Kęstutis Čilinskas neabejoja, kad priimta pataisa valdžios institucijoms leis rinktis – reaguoti į viešai pateiktus valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo atvejus ar praleisti juos pro ausis.
Teisininko įsitikinimu, naujoji tvarka pareigūnams sudaro sąlygas būti dar didesniems biurokratams: „Kai nebereikės reaguoti į žiniasklaidos pranešimus ir viskas bus taip formalizuojama, apsiginti nuo nepagrįstų valdžios sprendimų žmonėms bus dar sunkiau.
Jau dabar jų skundai tiriami vangiai, o atsakymai dažnai būna formalūs. Todėl pasirinktas kelias visuomenei nėra priimtinas”.
Didelis žingsnis atgal
Politikų žingsnis nustebino ir Žurnalistų sąjungos vadovą Dainių Radzevičių.
Jo nuomone, nors priimta įstatymo pataisa nevaržo žiniasklaidos teisių informuoti apie negeroves valdžios įstaigose, ji leidžia valstybės tarnautojams nebereaguoti į kritiką.
„Taip iškraipomas nusistovėjęs principas, kad kitos valdžios privalo reaguoti į ketvirtąja valdžia laikomos žiniasklaidos, kuri valstybėje atlieka sarginio šuns vaidmenį, siunčiamus signalus. Tai – didelis žingsnis atgal”, – kalbėjo D.Radzevičius.
Negalėjo aiškiai pagrįsti
Įstatymo pataisas Seimui pateikęs V.Bukauskas „Lietuvos rytui” negalėjo aiškiai pagrįsti, kodėl buvo atsisakyta ankstesnės įstatymo nuostatos.
Politikas deklaratyviai tikino, kad pataisos nevaržo žmonių teisių, bet esą jas praplečia.