Plateliuose vykdomas projektas „Senieji Platelių luotai” – ne tik prisilietimas prie senovės, tačiau ir priminimas, jog Lietuvoje taip pat klestėjo laivyba.
Šis Žemaitijos nacionalinio parko projektas skirtas atkurti tipiškus senovės lietuvių laivelius – luotus. Antra savaitė tautodailininkai Antanas Vaškys bei Vytas Jaugėla skobia dviejų XV a. luotų kopijas.
Originalai Platelių ežere buvo atrasti prieš penkerius metus, tyrinėjant išlikusius tilto polius. Klaido Permino, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojo, manymu, jie buvo naudoti susisiekimui. Mat šie luotai atrasti 300 metrų ruože, tarp Pilies salos ir Šventorkalnio pusiasalio.
Tai vieninteliai viduramžių laikotarpio luotai, aptikti Lietuvoje. Šiandien abu radiniai saugomi. Vienas eksponuojamas Lietuvos jūrų muziejuje. Kitas – laikomas Patelių dvaro rūsyje ir laukia restauravimo.
Siekia autentiškumo
Nauji luotai skobiami pagal tikslius savo pirmtakų išmatavimus. Tai siekiama daryti kuo autentiškiau.
„Norėjome atkurti ne tik pačius luotus, tačiau ir jų tradicinį gamybos procesą. Telšių urėdija parūpino mums tinkamo dydžio ąžuolus, o meistrai susirinko tradicinius senovės lietuvių įrankius,” – pasakojo projekto iniciatorė Aldona Kuprelytė, dirbanti Žemaitijos nacionaliniame parke.
Vieną luotą tradiciniu būdu tautodailininkai darė ilgiau nei savaitę. Senovės lietuviams, anot Klaido Permino, tokią plaukimo priemonę pasigaminti trukdavo panašiai.
Antrasis luotas dėl laiko stokos bus pabaigtas moderniomis priemonėmis. Rytoj per Platelių plaukimo maratoną planuojama juos išbandyti.
Kaip senovėje
„Platelių ežere atrasti luotai gerokai apirę. Net ir restauruoti, jie gali pasitarnauti tik kaip eksponatai. Mes norėjome patirti, ką jautė senovės lietuviai, plaukiodami pačių išskobtais luotais,” – teigė A. Kuprelytė.
„Svarbu sužinoti, kokį svorį luotas gali pakelti, kokį greitį išvystyti. Įdomu, kokias bangas tokia plaukiojimo priemonė atlaiko,” – atskleidė instituto tikslus K. Perminas, kuruojantis mokslinę projekto dalį.
Reikalauja jėgų
Entuziastingai į darbą puolusiems liaudies meistrams skobti luotus – gana vertinga ir įdomi patirtis. Tačiau darbas pasirodė sunkesnis, nei buvo manyta iš pradžių.
„Į tokią avantiūrą leistis gali tik tikri prietrankos,” – juokavo tautodailininkas V. Jaugėla.
Luotų skobimas reikalauja ne tik didelio kruopštumo, bet ir stiprių rankų.
„Senovės lietuviai valgė žvėrieną, tad ir buvo stiprūs kaip žvėrys. Tokį luotą jiems išskobti buvo vieni juokai,” – pasakojo V. Jaugėla.
Negirdėtas pavadinimas
K. Permino teigimu, projektas „Senieji Platelių luotai” – šioks toks jūrinės gyslelės Lietuvoje užkabinimas. Žmonės, anot istoriko, netgi primiršta, jog mūsų šalis – jūrinė valstybė. „Daugelis pirmą kartą išgirsta esant tokį daiktą kaip luotas,” – stebisi K. Perminas.
Tiesa, mokslininkas yra suskaičiavęs daugiau kaip 20 luoto sinonimų. Vienas dažniausiai pasitaikančių – eldija.
Plačiai paplitę
K. Perminas aiškino, jog luotai visiškai skiriasi nuo valčių ir tradicinių laivų.”Tai iš medžio skobiami laiveliai, kuriais žmonės plaukiojo net akmens amžiuje”, – teigė istorikas.
Luotai būdingi daugeliui žemynų. Lietuvoje jie buvo paplitę Žemaitijoje, rytų regione bei vietovėse prie didesnių upių. Luotais plaukiota netgi iki XX a. vidurio.
„Šie laiveliai buvo naudojami tiek susisiekimui, tiek žvejybai. Luotai gana paprastai pagaminami, todėl dažnas žvejys turėjo šias plaukiojimo priemones,” – teigė K. Perminas.
Ekspedicijos jūroje
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, pasak K. Permino, dalyvauja ir kituose projektuose bei ekspedicijose, skirtuose laivybai tyrinėti.
Prieš porą metų kartu su švedų mokslininkais vykdytos nuskendusių laivų paieškos Baltijos jūroje vyksta iki šiol. Tiesa, nebe taip produktyviai.
Vis intensyviau vystomas nardymas padeda ne tik atrasti senovinius objektus, bet ir supažindina visus norinčius su gelmėse pasilikusiais laivais ar jų liekanomis.