Pagerbimas tapo pramoginiu pasiplaukiojimu

Tradicinė vainikų nuleidimo į jūrą ceremonija per Jūros šventę kasmet pažeria kuriozinių situacijų.

Nuo 1934-ųjų metų rengiama ceremonija yra tradicinė. Tačiau daugumai iš maždaug tūkstančio šiais metais plaukusių į jūrą žmonių tai tebuvo nemokama atrakcija.

Vainikų šventė

Šiemet į jūrą žmones plukdė rekordinis skaičius laivų – net 30. Ilga laivų vilkstinė atrodė įspūdingai.

Įsimintinas turėjo būti ir negrįžusių iš jūros pagerbimas. Jūra teoriškai turėjo pasidengti vainikais ir gėlėmis.

Ateinančių į negrįžusių iš jūros pagerbimo ceremonija buvo prašoma atsinešti gėlių arba vainikų.

Tačiau tik kapitonai ir jų artimieji šį prašymą šimtu procentų įvykdė.

Besispraudusieji į laivus rankose laikė tik mineralinio vandens buteliukus.

Prie Kruizinių laivų terminalo žioplinėjantys miesto svečiai, išvydę nešamus į laivus vainikus, netgi spėliojo, kad tai vainikų šventė, panašiai kaip per Jonines.

Jau kitą dieną po jūrininkų pagerbimo Klaipėdoje nuvilnijo kalbos, kad vainikai ir gėlės išplaukė ties Girulių pliažais. Toks gandas gali būti visiškai realus. Vainikai iš laivų buvo nuleisti netoli kranto. Vos praplaukę priėmimo bują laivai staigiai suko ir po kokių 10-15 minučių sulaukė komandos nuleisti vainikus.

Stūmė nuo trapų

Keistas buvo ir lipimo į laivus scenarijus. Žmonės rinkosi ne tuos laivus, kuriuose yra vietos, o tuos, kur labiau norima.

Populiariausi buvo karinis laivas „Kuršis” ir gelbėjimo laivas „Šakiai”.

Tradiciškai į šiuos laivus buvo galima patekti tik su kvietimais.

Į „Kuršį” buvo įleidžiamas tik Lietuvos politinis elitas. Matyt, jo ne tiek daug susirinko, nes laivas nuo krantinės atsišvartavo pustuštis.

Į „Šakius” sulipo kapitonai, miesto tarybos nariai, mokslininkai, dėstytojai.

Eiliniai mirtingieji, norėję patekti į šiuos laivus, buvo nustumiami nuo trapų net apsaugos darbuotojams padedant.

Besispraudusieji nesuprato, kodėl neleidžiama įlipti į šiuos laivus ir vis teisinamasi kažkokiais svečių sąrašais.

Vaišės jūroje

Sumaištį sukėlė ir iš Būtingės terminalo atplaukęs ir ceremonijoje nusprendęs dalyvauti vilkikas „Smit Sulawesi”.

Jis prisišvartavo ten, kur, kaip iš anksto buvo planuota, žmones turėjo priimti pramoginis laivas „Mecklenburgas”.

Radęs užimtą krantinę „Mecklenburgo” kapitonas sugrįžo į Šiaurinį ragą. Tačiau čia nelūkuriavo būriai ceremonijoje norinčių dalyvauti žmonių.

Vilkiko „Smit Sulawesi” įgula nelaipino visų norinčių, o tik „reikalingus” žmones. Vilkikas atsišvartavo pustuštis.

Kolonoje matėsi ir daugiau pustuščių laivų. Pavyzdžiui, laivo TAK-6 denyje matėsi tik keletas aplink vaišių stalą susėdusių žmonių.

Jūros šventės laivų išplaukimo organizatorius Vidas Pakalniškis teigė, kad jei ne keisti kai kurių laivų viražai, gal ant krantinių nebūtų likę į laivus nepaimtų žmonių. Pernai į laivus tilpo visi norintys.

Plaukė elitas

Šiemet jau buvo pasimokyta iš praeities gėdos ir nuskendusio laivo „Linkuva” artimieji į ceremoniją plukdyti specialiai jiems skirtu laivu.

Prieš dvejus metus nuleisti vainikus į jūrą išplaukė tik išskirtiniai kviestiniai asmenys.

Laivai į jūrą išplaukė pustuščiai, o prieigas prie į ceremoniją plaukusių laivų švartavimosi vietas saugojo policija ir saugos tarnyba.

Tuomet „Linkuvos” laivo žuvusios įgulos artimieji liko ant kranto.

Jiems patarta mesti vainikus ir gėles į vandenį nuo krantinės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Be kategorijos su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.