Pokyčiai Kauno termofikacijos elektrinės vadovybėje gali lemti ir įmonės operatorės ateitį
Šiandien turėtų vėl pradėti veikti Kauno termofikacijos elektrinė, tarp kurios vadovų vis dar tvyro priešiškumas ir nežinomybė. Strateginio objekto operatorės – bendrovės „Energijos sistemų servisas” – generalinis direktorius pripažįsta nebesąs visiškai tikras dėl tolesnio darbo, tačiau abejoja, ar „Gazprom” ryžtųsi nutraukti valdymo sutartį.
Susitarė penkiolikai metų
Kai 2003 metų kovą Kauno termofikacijos elektrinę (KTE) nusipirko Rusijos dujų gigantas „Gazprom”, šį pirkinį toliau valdyti buvo patikėta buvusiai savininkei – Savivaldybės bendrovei „Kauno energija”. Tačiau bendras darbas truko neilgai.
Tų pačių metų pabaigoje elektrinės operatore 15-ai metų tapo naujai įkurta bendrovė „Energijos sistemų servisas”, į kurią perėjo dirbti nemažai „Kauno energijos” darbuotojų. Šiandien „Energijos sistemų servise” dirba apie 300 darbuotojų, kurie aptarnauja, valdo, prižiūri ir remontuoja elektrinę. Pastarosios savininkė – bendrovė Kauno termofikacijos elektrinė ir įmonė operatorė įsikūrusios po vienu stogu Taikos prospekte.
„Energijos sistemų serviso” generalinis direktorius Romualdas Rutka neslepia, kad nuo praėjusios savaitės Kauno termofikacijos elektrinėje kilę konfliktai ir įsivyravusi nežinia morališkai trikdo ir vadovus, ir darbuotojus.
„Tai nereiškia, kad mes šiandien nebaigtume remonto ar nesiimtume kitų darbų, tačiau neaiškumai visada drumsčia darbinę atmosferą”, – pridūrė R.Rutka.
Jis abejojo, ar dėl konfliktų galėtų nutrūkti strateginio objekto darbas, tačiau vis tiek pasidžiaugė, kad nesutarimai kilo vasaros viduryje, o ne žiemą, kai dirbama visu pajėgumu.
Įspūdingas pelnas ir dividendai
Kauno elektrinės valdymas yra pagrindinė „Energijos sistemų serviso” veikla, iš kurios įmonė vien pernai uždirbo 14 milijonų pelno, o didžioji jo dalis išmokėta dividendais akcininkams, tarp kurių yra ligšiolinis KTE generalinis direktorius Algimantas Stasiukynas, jo pavaduotojas Ričardas Matijošaitis ir pats R.Rutka. Pasklido kalbos, kad iš KTE vadovo kėdės nesitraukiantis A.Stasiukynas kovoja ne dėl savo posto, o dėl „Energijos sistemų serviso”, garantuojančio milijoninius dividendus, ateities.
Regis, ir „Energijos sistemų serviso” vadovui būtų parankiau, jeigu KTE vadovu ir toliau liktų A.Stasiukynas arba bent jau jo statytinis. Tačiau R.Rutka teigia, kad visus sprendimus vis tiek priims „Gazprom” atstovai.
„Mes nesame tik tarpininkai, už ačiū pasiimantys milijonus, kaip gali kam nors atrodyti iš šalies. Sprendimą samdyti operatorių priėmė „Gazprom”, kurio atstovai, beje, labai atidžiai stebi elektrinės finansinę veiklą ir kruopščiai tikrina ekonominės veiklos planus. Mūsų įmonė pagal kontraktą taip pat turi laikytis ekonomiškos gamybos rodiklių, kuriuos pažeidę mokame baudas”, – tikino R.Rutka.
„Teoriškai įmanoma, kad „Gazprom” galėtų nutraukti sutartį su mūsų įmone, tačiau šis procesas būtų sudėtingas. Aišku, sutartyje yra numatytos nutraukimo galimybės ir terminas, prieš kurį viena šalis turi apie tai informuoti kitą šalį. Tačiau tam turi būti rimtas pagrindas, o kol kas tokio nematau. Atsisakius mūsų įmonės paslaugų, elektrinę vis tiek kažkam reiktų valdyti. Tai nėra paprasta, ir bet kuri įmonė to nepadarys. Todėl nemanau, kad „Gazprom” priimtų tokį sprendimą, kuris pirmiausia būtų neparankus pačiam savininkui ir elektrinei”, – dėstė „Energijos sistemų serviso” vadovas.
Akcininkas neskuba
Nors su Antanu Pranculiu, praėjusią savaitę pasiskelbusiu KTE generaliniu direktoriumi, jie iki šiol puikiai sutardavo ir drauge dirbdavo, R.Rutka nesiryžo prognozuoti, ar buvęs kolega, tapęs elektrinės vadovu, nesiimtų iniciatyvos atsisakyti sutarties su „Energijos sistemų servisu”.
„Ateitį sunku prognozuoti, nes situacija yra gana įtempta. Nesitikėjau, kad ji apskritai kada gali būti tokia sudėtinga. Geriausia būtų, kad pagaliau viskas susitvarkytų ir prasidėtų konstruktyvus darbas”, – prisipažino R.Rutka.
Jo teigimu, galutinį tašką šioje nemalonioje istorijoje turėtų padėti pagrindinis KTE akcininkas – „Gazprom”.
Tačiau kol kas Rusijos giganto atstovai neskuba priimti jokių sprendimų ir nėra paskelbę, kuris – A.Stasiukynas ar A.Pranculis – yra tikrasis KTE vadovas. Trečiadienį į Rusiją išvykęs A.Stasiukyno pavaduotojas Ričardas Matijošaitis taip pat naujienų dar neparvežė.
Savo poziciją yra pareiškęs tik Kauno apygardos teismas, kuris šią savaitę priėmė jau antrą nutartį ir sustabdė visų A.Pranculio pasirašytų įsakymų, sprendimų ar nurodymo galiojimą.
Vakar A.Stasiukynas „Kauno dienai” teigė, kad A.Pranculis yra atleistas iš technikos direktorių pareigų ir į įmonę nėra įleidžiamas.
Prisiminti investicijų planai
Vakar buvo baigti paskutiniai planinio remonto darbai, ir šiandien Kauno elektrinė vėl pradės veikti. Kol vyko remontas, trukęs daugiau kaip dvi savaites, kauniečiams šiltas vanduo buvo tiekiamas iš Petrašiūnų elektrinės, kurią taip pat eksploatuoja „Energijos sistemų servisas”.
Per tą laiką atlikti hidrauliniai bandymai, padidintu slėgiu išbandyti tinklai – taip rengiamasi artėjančiai žiemai, kad nekiltų kokių avarijų šildymo sezono metu. Iki šiol ir A.Stasiukynas, ir R.Rutka teigė, kad kilę konfliktai neturėjo jokios įtakos elektrinės darbui.
KTE ateityje laukia dar svarbesni darbai – investuoti 135 mln. litų ir padidinti elektrinės galingumą 80 MW.
„Kauno diena” buvo rašiusi apie laiku neįvykdytus „Gazprom” investicinius planus. Rusijos koncernas ignoravo duotus įsipareigojimus iki 2005 metų pastatyti papildomas dujų turbinas ir padidinti elektrinės galią.
„Gazprom” bei jos valdomos Kauno termofikacijos elektrinės vadovai buvo įsitikinę, kad investuoti į elektrinę ir statyti naują 80 MW galingumo turbinų bloką yra ekonomiškai nenaudinga, nes iki 2010 metų, kol bus uždaryta Ignalinos AE, Lietuva nejaus elektros energijos stygiaus.
Tuomet elektrinės savininkas išvengė 17 mln. litų baudos ir išsireikalavo, kad investicijos būtų atidėtos trejiems metams.
R.Rutkos teigimu, KTE jau paskelbė konkursą dujų turbinų blokams įsigyti. Viliamasi, kad statybos darbus taip pat bus pavesta prižiūrėti „Energijos sistemų servisui”.
Per artimiausius trejus metus „Gazprom” įsipareigojęs investuoti 162 mln. litų, o iki 2017 metų – dar 265 mln. litų.