Valdininkijos daugėjimui vėl užsimota statyti užtvaras

Naujoji Vyriausybė ketina steigti Saulėlydžio komisiją, kokia buvo įkurta konservatorių valdymo laikais, tačiau veikė neefektyviai

Lietuvoje vėl prisiminta biurokratijos saulėlydžio idėja, nors pirmasis bandymas ją įgyvendinti prieš penkerius metus patyrė fiasko. Naujoji Vyriausybė svarsto galimybę vėl įsteigti vadinamąją Saulėlydžio komisiją, kuri peržiūrėtų biurokratinį aparatą ir parengtų pasiūlymus dėl jo optimizavimo. Pirmoji tokia komisija buvo įkurta konservatorių valdymo laikais, tačiau jos darbo rezultatai buvo beveik nuliniai.

Neužimta tūkstančiai etatų

Valstybės tarnyboje šiuo metu yra beveik 25 tūkstančiai etatų. Kartu su statutiniais pareigūnais – policininkais, gaisrininkais ir panašaus profilio darbuotojais – šis skaičius siekia daugiau kaip 60 tūkst. Valstybės valdymui šiemet bus išleista daugiau kaip 2 milijardai litų. Didesnė dalis šių pinigų skiriama valdininkų algoms.

Valstybės tarnautojų armija jau kelerius metus iš eilės nepaliaujamai didėja. Vien per pastaruosius pusantrų metų biurokratinį aparatą papildė 3,6 tūkst. klerkų. Tačiau net 4,6 tūkst. etatų tebėra neužimti. Valstybės finansavimas skiriamas ir jiems. Nepanaudoti pinigai premijų forma papildo dirbančiųjų valstybės tarnautojų kišenes.

Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius įsitikinęs, kad Lietuvoje nėra per daug valdininkų. Pasak jo, valstybės tarnautojų skaičius Lietuvoje yra kur kas mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

Bet naujoji Vyriausybė susirūpino, kad biurokratinis aparatas gali būti pernelyg išpūstas ar panaudojamas neefektyviai. Todėl po šią savaitę pateikto ir Vyriausybės po aštrių diskusijų patenkinto eilinio prašymo keliomis dešimtimis padidinti etatų skaičių kai kuriose institucijose žadama imtis valstybės tarnybos sistemos inventorizavimo.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas šiomis dienomis turėtų pasirašyti pavedimą visoms ministerijoms ir valstybės įstaigoms peržiūrėti savo turimus etatus, susisteminti duomenis apie valdininkus ir jų atliekamą darbą bei jo efektyvumą ir pateikti juos Valstybės tarnybos departamentui. Šis savo ruožtu turės apibendrinti gautus duomenis, juos išanalizuoti ir perduoti Vyriausybei.

Pasigendama apibendrintų duomenų

Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys, kuriam pavaldus Valstybės tarnybos departamentas, „Kauno dienai” tvirtino kol kas negalįs tiksliai pasakyti, kokia yra situacija šalies biurokratinėje sistemoje. „Turime laukti susistemintų ir išanalizuotų duomenų, kuriuos bus galima komentuoti išsamiau ir daryti kažkokias išvadas dėl galimos pertvarkos”, – teigė ministras.

Tačiau, anot jo, Vyriausybė jau yra iš esmės sutarusi įsteigti Saulėlydžio komisiją, kuri galėtų parengti biurokratinio aparato pertvarkos metmenis. Tikimasi, kad jai pavyks pateikti siūlymus ir dėl valdininkų skaičiaus optimizavimo.

Premjeras G.Kirkilas mano, kad Saulėlydžio komisijos veikla gali būti efektyvi. „Priimant pavienius sprendimus dėl etatų skaičiaus labai sudėtinga susigaudyti, kokia yra bendra situacija. Kiekvienas ministras moka apginti savo interesus, todėl reikia komisijos, kuri įvertintų, kaip yra dėl etatų ir jiems išlaikyti skiriamų lėšų. Galbūt paaiškės, kad reikia mažiau, bet geriau dirbančių valdininkų”, – sakė Vyriausybės vadovas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas pritaria, kad reikia ieškoti būdų mažinti žinybų ir pareigūnų skaičių. Jo nuomone, įvykdžius reformą būtų galima sutaupyti apie dešimtadalį valstybės valdymui skiriamų biudžeto lėšų.

Kol kas neaišku, nei kada bus sudaryta Saulėlydžio komisija, nei kas jai vadovaus. Greičiausiai tai bus Vyriausybės kancleris, vidaus reikalų ministras ar viceministras.

Teks mokytis iš svetimų klaidų

Lietuvoje jau veikė viena Saulėlydžio komisija, kurios darbo rezultatai beveik nematomi.

2000 metais, baigiantis konservatorių valdymo laikotarpiui, tuometinė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė sudarė Saulėlydžio komisiją. Jai vadovavo tuometinis Vyriausybės sekretorius Algirdas Šemeta.

Komisija dirbo apie pusmetį. Jos darbo pradžia buvo gana išreklamuota, tačiau vėliau apie jos veiklą buvo mažai girdėti.

Tuometinėje Saulėlydžio komisijoje svarstyta dešimtys siūlymų, kaip sumažinti biurokratinį aparatą, kaip liberalizuoti įvairių valdžios institucijų išduodamų leidimų sistemas, kaip efektyvinti valstybės valdymą.

Ši komisija buvo suskaičiavusi, kad jos pateikti pasiūlymai dėl valstybės valdymo reformos padėtų sutaupyti apie 120 mln. litų. Bet ne visi pasiūlymai buvo įgyvendinti. Vienas iš ryškesnių komisijos pasiekimų – iš trijų į dvi institucijas reorganizuotos maisto, veterinarijos ir higienos klausimus kuravusios žinybos bei vietoj dviejų tarnybų įsteigta Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Taip projekto iniciatoriams pavyko sutaupyti 537 etatus.

Kiek bus efektyvi būsimoji Saulėlydžio komisijos veikla dabar, vidaus reikalų ministrui R.Šukiui sudėtinga pasakyti. „Matyt, bus atsižvelgta į buvusios komisijos darbo trūkumus, į šios dienos reikalavimus, turint galvoje mūsų narystę Europos Sąjungoje, kas taip pat turi įtakos valdininkijos sistemai. Bet apie visa tai galima bus kalbėti tik tuomet, kai komisija bus sudaryta, susės ir pradės dirbti”, – apibendrino ministras.