Daug kauniečių geria pavojingais azoto junginiais užterštą vandenį
Neturintys vandentiekio gyventojai dažniausiai vandenį semia iš šachtinių šulinių. Karštomis vasaros dienomis jie vilioja gaivia vėsa. Tačiau skanus ir skaidrus vanduo slepia klastingą grėsmę – beveik visi Kauno šuliniai užteršti nitritais ir nitratais. Šie junginiai labai pavojingi kūdikiams ir nėščiųjų vaisiams. Bet daugelis gyventojų nepaiso šios grėsmės ir mažai ką žino apie šulinių taršą.
Beveik visi šuliniai užteršti
Kauno visuomenės sveikatos centras (KVSC) vykdo Kauno apskrities šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus, vandens kokybės kontrolės programą. Kaip sakė KVSC Visuomenės sveikatos paslaugų skyriaus vedėja Lina Krapavickienė, daugiausia šuliniai tiriami pagal pirminės sveikatos priežiūros centrų pranešimus. Ten dirbantys gydytojai turi paklausti nėščiųjų arba gimdyvių, ar jos vartoja šulinių vandenį. Paskui jų kiemuose apsilanko higienos specialistai ir paima mėginį ištirti vandens kokybę laboratorijoje.
Turinčioms kūdikius arba jo besilaukiančioms šeimoms ši paslauga nieko nekainuoja. Kiti gyventojai, norėdami nustatyti cheminę taršą turi sumokėti 25,74 lito, mikrobiologinę – 17,80 lito.
Pernai Kauno apskrityje buvo ištirti 426 šachtiniai šuliniai, kurie įrengti jaunų šeimų kiemuose. Net 90 proc. jų pasirodė esantys užteršti nitratais, nitritais arba koliforminėmis bakterijomis ir žarninėmis lazdelėmis.
Kauno mieste buvo tirta tik 10 šulinių Aleksote, Vilijampolėje ir Vaišvydavoje. Iš jų vos du nebuvo užteršti. Kauno rajone iš 67 šulinių trečdalis viršijo leidžiamą nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus nitritų koncentraciją ir daugiau nei du trečdaliai – nitratų.
„Patys nitratai nėra labai nuodingi, tačiau jie organizme virsta nitritais, – pasakojo specialistė. – Nitritams ypač jautrūs naujagimiai, jiems užtenka daug mažesnio kiekio, kad organizme staiga pradėtų stigti deguonies”. Buvo nemažai atvejų, kai netikėtai pradėjusiems dusti vaikams reikėjo skubios gydytojų pagalbos. Užregistruota ir mirčių.
Apie pusės apskrities šulinių cheminė tarša viršija ir suaugusiems leistiną normą. Mikrobiologiškai užteršti penktadalis Kauno apskrities šachtinių šulinių, kurie gali sukelti įvairius žarnyno susirgimus.
Gyventojai nebijo
„Žmonės retai patys užsako savo šulinių vandens tyrimus, daugiausia kreipiasi tik nėščios moterys”, – sako L.Krapavickienė. Tačiau ir suaugusiems žmonėms nuo azoto junginių gali išsivystyti skrandžio vėžys.
Tačiau kalbinti gyventojai teigia nieko apie tai negirdėję. Aleksote prie kiemo vartelių sutikta Sofija pasakojo, kad jų name yra įrengtas vandentiekis, tačiau ji ir jos vyras vartoja šulinio vandenį. „Iš čiaupo vandenį leidžiame į vonią, plauname indus, o geriame pasemtą iš šulinio”, – pasakojo ji. Moteris sako nieko nežinanti apie tai, kad dauguma miesto šulinių užteršti.
Julijanavoje gyvenanti Stasė prisipažino girdėjusi, kad šulinių vanduo gali kenkti sveikatai. „Todėl geriame virintą vandenį”, – kalbėjo ji. Gyventoja teigė nežinojusi, kad nitratai ir nitritai dėl to neišnyksta. „O ką daryti – parduotuvėje vandenį pirkti per brangu”, – mostelėjo ji ranka.
Vytautas Skaudickas sako, kad nebijo jokių teršalų. „Pažiūrėkite, koks skaidrus mano šulinio vanduo, o ir skonis nepalyginamas su tiekiamu hidrantuose”, – tvirtino jis.
Higienistai pataria parinkti šuliniui aukštesnę vietą, kad tvartas, tualetas, tręšiami daržai, komposto duobės būtų žemiau šulinio. Tarp šulinio ir gyvenamojo namo privalomas ne mažesnis kaip 7 metrų atstumas, nuo garažo, šiltnamio, nuotekų tinklų – 10 metrų, tvarto, komposto aikštelių, fekalijų išgriebimo duobės – 25 metrai. Tačiau daugelio gyventojų šuliniai yra nedideliuose kiemuose ir parinkti jiems tinkamą vietą nėra lengva.
Pasak KVSC specialistų, šulinio rentinyje neturi būti plyšių, jį būtina uždengti sandariu dangčiu, aplink įrengti apsauginį molio sluoksnį. Vieną kartą per metus iš šulinio reikia iškuopti dumblą, dezinfekuoti ir patikrinti jo sandarumą. Daugelis kalbintų žmonių prisipažino negirdėję apie tokias taisykles ir nieko panašaus nedarę.
Išvalyti neįmanoma
Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros docentas Bronius Kriščiūnas teigė, kad šulinių vanduo lengvai užteršiamas, nes gruntiniai vandenys teka vos 2 – 5 metrų gylyje. „Kartais užtenka ir kaimynų kieme įrengtos komposto duobės, nes nuo puvimo išsiskiria azoto medžiagos, kurios skverbiasi į gruntą ir teršia požeminius vandenis”, – aiškino jis. Pasak mokslininko, tokio šulinio neįmanoma išvalyti. „Nebent aplink jį būtų sutvarkyta aplinka, bet ir tada gruntas išsivalytų tik per dešimt metų”, – teigė jis.
B.Kriščiūnas pataria miesto žmonėms šulinio vandenį naudoti tik laistyti daržams, skalbti. „Geriausia būtų artezinis gręžinys, tačiau tai daugeliui per brangu, todėl verčiau vandenį pirkti parduotuvėje”, – mano B.Kriščiūnas.
Mokslininkas pasakojo, kad šuliniai užteršti visoje Lietuvoje. „Tarpukaryje vienkiemiuose žmonės šulinius kasdavo toliau nuo ūkinių pastatų, o kolūkių laikais kiemai tapo nedideli, be to, gyvenvietėse gruntas apskritai yra ne toks švarus, nes teršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos”, – kalbėjo jis.
Lietuvoje milijonas gyventojų geria vandenį iš šachtinių šulinių. Beveik pusė jų užteršti azoto junginiais.