Nuo stichijų žemdirbiai gelbėsis patys

Nepalankios pasėlių draudimo sąlygos žemdirbius verčia nuo stichinių nelaimių gelbėtis patiems. Žemės ūkio rūmai žemdirbiams siūlo steigti tarpusavio paramos fondą, kurio lėšomis būtų atlyginama stichijų žala.

Metų pradžioje šalčiams, o dabar – begalinei kaitrai sunaikinus pasėlius, pievas ir ganyklas daugelis ūkininkų prakalbo apie milžiniškus nuostolius. Kadangi pasėlių draudimas žemdirbių kol kas netraukia, paramos tikimasi iš valstybės.

Ieškodami išeities žemdirbiai imasi kurti savišalpos arba savitarpio pagalbos fondą. Pusę jo lėšų sudarytų valstybės pinigai, kitą pusę – žemdirbių įmokos. Kol kas nenuspręsta, kokio dydžio jos turėtų būti. Kaip LŽ sakė Petras Zablockis, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas, tikėtina, kad metinė įmoka už hektarą bus 5 litai.

„Lėšas į fondą galėtų mokėti ne tik grūdinių kultūrų augintojai, bet ir pievų, ganyklų savininkai. Jei prie fondo prisidėtų visi plotus išmokoms gauti deklaravę ūkininkai, o įmoka už 1 hektarą būtų 5 litai, per metus fonde susikauptų 26 mln. litų, iš jų 13 mln. litų dengtų Vyriausybė. Įvykus nelaimei, patys žemdirbiai nuspręstų, kokio dydžio išmokas kam skirti”, – aiškino Zablockis. Jis mano, kad fondas galėtų pradėtų veikti jau šių metų rudenį.

Ūkininkai – „už”

Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko manymu, būtų gerai, jei fondas imtų veikti tik prasidėjus sėjai. Pašnekovas teigia, kad daugelis žemdirbių pritaria šiai iniciatyvai, tik abejojama, ar matytų tikslą dėtis prie fondo 1-3 hektarus žemės turintys ūkininkai.

„Jei įkūrus fondą per dvejus metus neįvyktų jokia stichinė nelaimė, susirinktų solidi suma. Kuo didesnę įmoką sutartų mokėti žemdirbiai, tuo didesnę dalį į fondą mokėtų Vyriausybė. Esame išsiaiškinę, kad 70 mln. litų įmoka į fondą valstybės biudžetui būtų pakeliama. Juo labiau kad veikiant fondui ūkininkai atsisakytų valstybės kompensacijų, kurioms Vyriausybė pernai išleido 150 mln. litų, ir pasėlių draudimo, o jo įmokos 50 proc. šiandien padengia valstybė, tad ir čia būtų sutaupoma lėšų”, – teigė Markauskas.

Neranda recepto

Dabar vienintele apsauga ūkininkams nuo stichinių nelaimių galima laikyti pasėlių draudimą. Tiesa, šiais metais apdrausta tik 0,5 proc. viso pasėlių ploto, arba 8 tūkst. hektarų. Draudžiant šiuos pasėlius valstybės kompensacijos už draudimo įmokas sudarė 360 tūkst. litų.

Šiuo metu valstybė kompensuoja 50 proc. pasėlių draudimo įmokų, iki praėjusio spalio šis dydis siekė 40 procentų. Viltasi, kad šis žingsnis paskatins ūkininkus drausti pasėlius, bet norimo rezultato taip ir nesulaukta. Šiuo metu svarstoma galimybė valstybės kompensuojamą draudimo įmokos dalį didinti iki 80 procentų.

Tačiau žemdirbius stabdo ne tik didelės draudimo įmokos, bet ir vargas įrodinėjant draudžiamąjį įvykį. Tarkime, nušalus uogoms draudikas nedengia nuostolių teigdamas, kad drausti buvo krūmai, o ne pačios uogos. Išgulus javams žemdirbiai iš draudikų neretai išgirsta, kad žalos priežastis – netinkamai parinktos technologijos.

„Pasėlių draudimo sistema – uždarame rate. Draudikai teigia, kad įmokos mažėtų, jei vyrautų masto ekonomija, tačiau ūkininkai negali draustis, nes įmokos per didelės – turinčiam mažiau nei 100 hektarų žemės ūkininkui pasėlių draudimo įkainiai neįkandami. Galbūt dešimtmečiui paslaugos teikėja turėtų tapti valstybė, o vėliau būtų galima apsieiti ir su privačiais draudikais”, – svarstė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė.

Kruta ES

Kaip nuo sausros gelbėti ūkininkus, svarstoma ir Briuselio koridoriuose. Zablockio teigimu, klimato kaita ir dėl to ištinkančios stichinės nelaimės paskatino bendriją imtis pasėlių draudimo sistemos reformos. „Kol kas žengiami tik pirmieji žingsniai, tačiau tikėtina, kad reformos siūlymams bus pritarta. Tokiu atveju 2 proc. viso ES žemės ūkiui skiriamo biudžeto būtų atidėti stichijos padariniams kompensuoti, o tas šiandien nėra daroma”, – teigė ŽŪM atstovas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.