Net dvi bendrovės vienu metu aiškinasi, kokią Lietuvą mato patys lietuviai ir užsieniečiai.
Gintaro Mačiulio nuotraukaPagaliau susizgribta koordinuoti šalies įvaizdžio kūrimą – tą turės daryti premjero sukurta darbo grupė
Ilgai be įvaizdžio strategijos gyvenusioje Lietuvoje spragas imta lopyti su dvigubu įkvėpimu ir kaina.
Šiuo metu lietuvių ir šalyje esančių užsieniečių nuomonę tiria dvi apklausas atliekančios bendrovės. Viena laimėjo Vyriausybės skelbtą konkursą dėl įvaizdžio strategijos kūrimo ir tam reikalui gavo 800 tūkst. litų. Kita bendrovė vykdo Ūkio ministerijai pavaldaus Turizmo departamento pavedimą – už Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus ketinama kurti Lietuvos turizmo ir verslo prekės ženklą.
Neseniai naujojo premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės narys, opozicijai priklausantis parlamentaras konservatorius Audronius Ažubalis kritikuoja buvusio premjero Algirdo Brazausko laimintą Vyriausybės kanceliarijos taikytą besidubliuojančią įvaizdžio kūrimo politiką.
Atskirus projektus vykdančių įstaigų vadovai kiekvienas gina savo darbų naudą, nors puse lūpų pripažįsta, kad veiksmų derinimo trūko. Vyriausybės kanceliarijai – viskas tvarkoje.
Panašios apklausos
Lietuvos įvaizdžio formavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą rengianti gegužę Vyriausybės kanceliarijos skelbtą konkursą laimėjusi viešoji įstaiga „Europos namai” šiuo metu atlieka apklausas 27 šalyse: 25 Europos Sąjungos narėse, Kaliningrade ir Baltarusijoje. Apklausa atliekama ir Lietuvoje.
Įstaigos direktorė Judita Akromienė LŽ paaiškino, kad jų partneris – Visuomeninės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus” – atlieka kokybines ir kiekybines apklausas. Respondentams užduodama 11 klausimų. Visų pirma išsiaiškinama, palankiai ar ne vertinama Lietuva, o vėliau klausiama, ką žmonės žino apie mūsų šalies kultūrą, žmones, papročius ir pomėgius.
Po truputį pradedantys plaukti duomenys, Akromienės teigimu, rodo, kad Lietuvai žūtbūt reikia strategijos. „Žinios iš Suomijos, Švedijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo patvirtina hipotezę, kad apie mus pasaulyje nežinoma arba žinoma labai mažai”, – sakė ji.
Lietuvoje apklausiamos lietuvių ir užsieniečių grupės. Akromienė sakė, kad lietuviai save mato skirtingai, nei mes atrodome iš šono. „Mes įsivaizduojame, kad esame žinomi pasiekimais sporte, o svetimšaliams atrodome nesportiška visuomenė. Mus vadina nesišypsančiais ir pavydžiais, o patys taip nemanome, – pasakojo Akromienė. – Ir mes, ir svetimšaliai įžvelgia lietuvių iniciatyvumą ir verslumą, kurio nepalaužė ir išvešėjusi korupcija, sunkios pirmųjų 15 nepriklausomybės metų sąlygos”.
Panašiu metu 0,5 mln. litų vertės konkursą surengusi Turizmo departamento viešoji įstaiga „Lietuvos turizmo fondas” pasamdė kitą apklausas vykdančią bendrovę – „TNS Gallup”. Ši įsipareigojo šalies viduje taip pat atlikti lietuvių ir užsieniečių kiekybines bei kokybines apklausas. Jos turi pasitarnauti kuriant Lietuvos turizmo ir verslo prekės ženklą, pakeisiantį kritikos sulaukusį trilapį dobilą.
Fondo pirmininkas Jonas Ignatonis nedetalizavo, kaip vykdoma apklausa, tačiau irgi minėjo, kad aiškinamasi apie požiūrį į lietuvių kultūrą, pomėgius, papročius.
Vienam taupė, kitam davė
Ši šimtais tūkstančių įkainota apklausa yra dalis iš ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto – iš viso emblemai sukurti skirta 1,14 mln. litų.
Briuselio pinigus „Lietuvos turizmo fondo” projektui rekomendavo patikėti Lietuvos verslo paramos agentūra, palaimino buvęs ūkio ministras „darbietis” Kęstutis Daukšys.
Kol vyko šios procedūros Vyriausybės kanceliarija rengė konkursą dėl bendros įvaizdžio kūrimo strategijos. Tai kuravęs Vyriausybės kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento direktorius Kęstutis Jankauskas LŽ sakė, nemanąs, kad projektai dubliuojasi. Skirtingų projekto kainų vertinti jis nesiėmė. „Mes įvertinome, kad būtent už tokią sumą – 800 tūkst. litų – mokesčių mokėtojų pinigų galima atlikti šiuos darbus”, – apie pusmetį trukusį konfliktą su „Europos namais” dėl darbų kainos kalbėjo Jankauskas.
Keliais šimtais tūkstančių kainą nuleidusių ir tyrimo apimtis sumažinusių „Europos namų” vadovė Akromienė LŽ sakė nenorinti prisiminti vaidų su Jankausku, o paraleliai atliekamų visuomenės apklausų įkainojimas jai sukėlė juoką: „Ką čia bepasakyti? Yra kaip yra. Viena ranka nelabai mato arba nenori matyti, ką daro kita”.
Strategija gali vėluoti
Akromienė atkreipė dėmesį, kad turizmo ir verslo ženklą derėjo pradėti kurti patvirtinus bendrą šalies įvaizdžio strategiją.
Tam iš dalies pritarė ir „Lietuvos turizmo fondo” pirmininkas Ignatonis, pasigedęs veiksmų derinimo. Tačiau jis priminė, kad apie planus kurti naują emblemą už Briuselio pinigus buvo žinoma seniai, o gavus pinigus buvo svarbu vykdyti įsipareigojimus ES. „Negalėjome laukti, žiopsoti, nes mums buvo iškelti griežti reikalavimai ir terminai. Tuo metu „Europos namai” ir Vyriausybė uždelsė, ilgai buvo nežinia, ar jie apskritai jį įgyvendins”, – sakė jis.
Jankauskas ramino, kad derinimo pakanka. Pasak jo, iš Vyriausybės kanceliarijos yra deleguotas pareigūnas į fondo projekto priežiūros komisiją. Be to, jis minėjo, kad įvaizdžio strategija bus sukurta anksčiau nei simbolis.
Akromienė truputį kitaip vertino situaciją: „Pagal sutartį viską užbaigti turime iki rugsėjo vidurio, bet prašysime, kad terminas būtų pratęstas iki lapkričio. Taip nutiko dėl vėlavimo pasirašyti sutartį, tarpuvaldžio. Nors mums dabar pats darbymetis, kitiems atostogų metas – tai kartais irgi kliudo”.
Kirkilo potvarkyje darbo grupė įpareigota strategiją pateikti Vyriausybei iki gruodžio 30-osios.