Šešiolika išvargusių, bet besišypsančių vyrų antradienio rytą prieplaukoje prie Kauno Vytauto bažnyčios buvo pasitikti oficialios Kauno miesto delegacijos bei orkestro.
„Mes modeliuojame heroizmo epochą, kai bebaimiai vyrai nukakdavo šimtus kilometrų į tolimiausias žemės vietas”, – barzdoto Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos instituto mokslininko bei senovinio laivo „Svarog” kapitono Sergejaus A.Voronovo akyse žibėjo ugnelės.
Ekipaže – ir lietuvis
Ukrainos Černigovo miesto meistrų pagal senovinius ukrainiečių archeologų brėžinius bei prie Rygos rasto skandinavų vikingo laivo likučius iš pušies bei ąžuolo pastatytas laivas birželio 28 dieną pradėjo savo kelionę iš Lenkijos Gdansko miesto.
Pirmadienio naktį pasiekęs Kauną, o trečiadienio rytą iš Kauno marių, kur nuo Vytauto bažnyčios jis buvo perkeltas tralu, „Svarog” išplaukė į Prienus. Ekipažą papildė antrasis gydytojas bei mokslininkas, tad jau aštuoniolikos žmonių grupė tęsė kelionę į Gardiną.
Po to iš Nemuno laivas bus pervilktas į Pripetės upę, o vėliau Dniepru trylika ukrainiečių, trys baltarusiai, lenkas ir lietuvis planuoja pasiekti Kijevą.
2003 metais pastatytas laivas primena senovės vikingų (švedų, danų, norvegų) karo laivą. Bortą puošiančiais senoviniais apvaliais ornamentuotais skydais laivas tik iš vidaus atitinka vikingų karo laivų standartus: išorė, korpusas įrengti ir priekyje drakono figūra išpjaustyta pagal senovės slavų laivų brėžinius. Tokiais laivais dar prieš 550 metų plaukiojo Kijevo Rusioje.
Laivo ilgis – 12,5 metro, plotis – 3,2, svoris – 3,5 tonos, grimzlė – 0,5 metro, burių plotas – 36 kvadratiniai metrai, laivas turi 10 irklų. Laivo krikštamotė – olimpinė gimnastikos čempionė ukrainietė Lilija Podkopajeva.
Vienas laivas nuskendo
Jau šeštą kartą senoviniu laivu keliaujantis S.A.Voronovas pasidžiaugė, kad laivas išlaikė pirmą rimtą išbandymą, kai Baltijos jūroje pateko į 3 balų stiprumo audrą.
„Geras laivas, nes Baltijoje audra įspūdingesnė nei Juodojoje, o juolab Azovo, – švelniai pažvelgęs į „Svarog” teigė S.A.Voronovas. – Pirmasis, 2000 metais statytas senovinis laivas buvo „Kunigaikštytė Olga”. Juo keliavome Baltijos jūra iš Sankt Peterburgo, po to plaukėme Marmuro jūra, pasiekėme Stambulą. Senovės kazokų laivu „Žuvėdra” plaukiojome Juodąja jūra. Vėliau Dniepru, Juodąja, Azovo bei Kaspijos jūromis bandėme pakartoti „Šilko kelią”. Deja, po to „Žuvėdra” nuskendo. Tai buvo vienintelis kartas, kai laive buvo moteris”.
Pernai „Svarog” mokslininkų ekspedicija nuplaukė maršrutą iki Baltijos jūros. Tačiau, liūtims išplovus Vyslos laivybai pritaikytą vagą, labai pasunkėjo kelionės sąlygos. Nuo Bresto iki Varšuvos laivą teko daug kartų traukti iš seklumų, 8 kilometrus vilkti per nuo karo likusius tiltų griuvėsius, buvo daug susidūrimų su povandeniniais akmenimis bei kitomis kliūtimis.
Kasdien – po auką
Tuo pačiu laivu šiemet 1170 kilometrų „Gintaro kelią”, kuriuo buvo gabenamas ne tik gintaras, bet ir druska, kailiai, vaškas, užsimojusių įveikti vyrų ekspediciją remia Ukrainos ir Lenkijos vyriausybės.
Tiriamąjį mokslinį maršrutą pasirengę įveikti vyrai – nėra profesionalūs jūreiviai: mokslininkai, ekonomistai, gydytojai, žurnalistai. Tik kapitonas mokslininkas S.A.Voronovas – profesionalus jūreivis. Įgula turi šiuolaikines gelbėjimosi priemones.
„Svarog” irkluotojų komanda keičiasi kas valandą. Per valandą nuo vėjo krypties priklausantis laivas gali nuplaukti nuo 1 iki 8 kilometrų.
„Nelengva, bet labai įdomu”, – šypsojosi vienintelis tarptautinės įgulos narys lietuvis, 30 metų Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos studijų doktorantas Klaidas Perminas.
„Sunkiausia – lietus, – neslėpė laivo kapitonas. – Turime neperšlampamą tentą, kombinezonus, tačiau kai 2-3 paras lyja, laive nelengva. Valgome sausą maistą, kai yra galimybė, pasigauname žuvies ir išsiverdame žuvienės”.
Kas yra „Svarog”? Kapitonas S.A.Voronovas akimis parodė į laivo denyje stovinčią medinę dievybės skulptūrą. Tai – Ugnies dievas, kuriam kasdien skiriamos aukos. Kokios?
„Nesakysiu, nes tai – mūsų paslaptis, – nusijuokė Sergejus. – Na, paaukojame žurnalistą, o ką daryti?”
Darius Sėlenis