Nerūpestingumas išsvajotas atostogas gali paversti košmaru. Pagaliau sulaukę galimybės ištrūkti iš rutinos, lietuviai akimirksniu sukrauna lagaminus tolimai kelionei. Prieš palikdami namus žmonės ne tik pamiršta pasitikrinti sveikatą ar pasiskiepyti nuo egzotiškų ligų, bet ir į kelionių krepšį įsidėti būtiniausių vaistų.
Vaistinėlių neieško
Visuomenės sveikatos ugdymo centro specialistai dar prieš porą mėnesių susirūpino, kad ne automobiliu keliaujantiems šalies gyventojams beveik nėra kur įsigyti kelionės, žygio, motociklininko ar dviratininko pirmosios pagalbos rinkinių. Tada pedalais varomą dviratę transporto priemonę mėgstantys žmonės specialių vaistinėlių galėjo rasti tik dviejose sostinės vaistinėse.
Uostamiestyje tokie pirmosios pagalbos rinkiniai taip pat nėra populiarūs. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos programų ir analizės skyriaus vedėja Brigita Bertašiūtė teigė nežinanti, kur mūsų mieste galima gauti atostogautojams skirtų vaistinėlių.
Pakalbintos kelių vaistinių darbuotojos teigė, kad klaipėdiečiai retokai ieško ne tik kelionių, bet ir kitokių, pavyzdžiui, namų vaistinėlių. „Žmonės paprastai ateina tik gydytojo išrašytų vaistų. Besiruošiantieji atostogauti retkarčiais paprašo priemonių nuo vadinamosios jūros ligos, po nudegimo”, – sakė vaistininkės.
Tyko ne tik traumos
Vykstant į ilgai laukto poilsio vietą tikimybė patekti į avariją ir dėl patirtų traumų nutraukti kelionę gana didelė. Keliuose ypač nesiseka dviratininkams – kasmet apie aštuoniasdešimt lietuvių žūsta, maždaug 700 – sužalojami.
Traumos, nubrozdinimai, sumušimai, įsidūrimai, įsipjovimai – ne vieninteliais išvykoje tykantys pavojai. Todėl turisto vaistinėlėje turėtų būti ne tik sterilių tvarsčių, įvairaus dydžio pleistriukų, dezinfekuojančių jodo bei vandenilio peroksido tirpalo, tepaliukų nuo raumenų, sąnarių maudimo.
B. Bertašiūtės teigimu, keliaujant reikėtų nepamiršti vaistų nuo skausmo ir karščiavimo – vaikams bei suaugusiesiems tiktų paracetamolis. Patartina turėti ir priemonių nuo įkandimų, ir vaistų nuo alergijos, pavyzdžiui, tavegilio.
Nepakenktų vaistinėlėje turėti apsinuodijimą, rėmenį, virškinimo sutrikimus palengvinančių medikamentų, pvz., „Smectos” miltelių, aktyvuotos anglies tablečių.
Atsargiai su vaistais
Pasak specialistų, svarbiausia – nepamiršti nuolat vartojamų vaistų nuo lėtinių ligų. Reikėtų kuo tiksliau apskaičiuoti, kiek jų gali prireikti kelionėje. Esant aukštai oro temperatūrai vaistų tinkamumas vartoti gali sutrumpėti, skysti vaistai gali išdžiūti, žvakutės – ištižti, veikliosios medžiagos – išgaruoti. Toli nuo namų niekas negali būti tikras, kad pakeliui ras vaistinę, joje – reikalingų medikamentų, kad lietuviškai nekalbančiam vaistininkui sugebės paaiškinti, ko būtent reikia.
Atsargiai reikėtų elgtis su antibiotikais ir psichotropiniais vaistais. Jų vežimui per sieną galioja atskiros taisyklės.
Atostogaujant reikėtų saugoti ir akinius ar kontaktinius lęšius. Pastaruosius maudantis gali išplauti vanduo, akinius nesunku pamesti ar sudaužyti.
Sargdina nešvara
Vykstant į užsienį, ypač egzotiškus kraštus, reikėtų ne tik prigrūsti į vaistinėlę įvairių tablečių bei tepaliukų, bet ir pasirūpinti kitomis profilaktinėmis priemonėmis.
Pasak epidemiologės Jadvygos Malukienės, kiekviena kelionė į bet kurią pasaulio valstybę, bet kuriuo metų laiku yra savotiška rizika. Todėl būtina pasitarti su gydytoju, ko ir kaip reikėtų saugotis atvykus į pasirinktą šalį.
Pastaruoju metu keliautojus itin negailestingai puola hepatito A virusas, siautėjantis ne tik Azijoje ar Afrikoje, bet ir Europos valstybėse. J. Malukienės žiniomis, pernai hepatitu A užsikrėtė 385 suomiai, 252 belgai, 219 vokiečių, šimtas norvegų. Didžiausias šios infekcijos protrūkis užfiksuotas Italijoje – valgydami jūros moliuskus užsikrėtė 615 italų. Hepatitas A neaplenkė ir kaimyninio Kaliningrado – čia užsikrėtusiųjų pernai taip pat buvo gerokai per šimtą.
Dauguma higienos nesilaikiusių, bet kur užkandžiavusių, vandenį iš abejotinų šaltinių gėrusių keliautojų užsikrėtė besilankydami populiariuose Egipto, Tuniso, Turkijos kurortuose.
Šventovės neapsaugo
Nemenką pavojų poilsiauti ne Lietuvoje mėgstantiems žmonėms šiuo metu kelia ir hepatitas B, geltonasis drugys, vidurių šiltinė. Nuo šių negalavimų apsaugo skiepai. Gydytoja J. Malukienė priminė, kad pasiskiepyti reikėtų ne vieną dieną, bet mėnesį prieš išvykstant – vakciną nuo kai kurių negalavimų, pavyzdžiui, hepatito B, suleisti reikia kelissyk.
Kadangi skiepai nėra privalomi – tik nuo uodų platinamo geltonojo drugio pasiskiepyti būtina visiems vykstantiems į šios ligos endemines šalis, kurių yra kelios dešimtys. Todėl mažuma turistų reaguoja į medikų raginimus pasiskiepyti.
J. Malukienę stebina kai kurių poilsiauti išvykstančių klaipėdiečių požiūris į pavojingas ligas. Gydytoja prisiminė moterį, kuri vykdama į Indiją rimtai tikėjo niekuo neužsikrėsianti – ją turėsią apsaugoti šventomis laikomos šios šalies vietos.
Į Europą – su kortele
Jeigu keliaujant po Europos Sąjungos šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją Lietuvos gyventojus ištiktų rimta nelaimė, jie turi teisę kreiptis į šių valstybių gydymo įstaigas.
Teisę privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems lietuviams šiose valstybėse gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų nuo šių metų liepos 1 d. suteikia ne anksčiau galiojusi E111 formos pažyma, o Europos sveikatos draudimo kortelė.
Nuo 2004 m. gegužės išvykstantiems į Europos šalis buvo išduota per 30 tūkst. E111 formos pažymų, iš jų apie 6 tūkst. – Klaipėdos krašto gyventojams. Pasak Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Salvinijos Andriušienės, anksčiau galiojusios pažymos ir naujos kortelės funkcijos tos pačios – įpareigoti užsienio medikus nelaimingą atsitikimą patyrusį ar sunkiai susirgusį lietuvį pastatyti ant kojų, kad jis galėtų tęsti kelionę ar sugrįžti namo. Ar teks mokėti už suteiktas paslaugas ir kiek, reglamentuoja tos šalies valstybinė sveikatos apsaugos sistema.
Julija Gural