Lietuvos, Latvijos ir Estijos vaikų literatūros tendencijos yra panašios. Tiesa, lietuviai išleidžia daugiau knygų nei latviai, tačiau pastarieji nesnaudžia ir užima naujas nišas – neseniai išleido originalų latvišką komiksą.
Per metus – 500 knygų
Per metus Lietuvoje išleidžiama apie 500 pavadinimų vaikiškų knygų. Trečdalis knygų – nacionalinė literatūra, visa kita – vertimai. Kasmet tarp rašytojų atsiranda naujų vardų, deja, kasmet pasitaiko ir grafomaniškų apraiškų. Vidutinis rašytojų amžius – apie 60 metų. Du trečdaliai rašytojų – moterys. Vaikų literatūroje paskutiniu metu įdomiai reiškėsi Ramutė Skučaitė, Vytautas V. Landsbergis, neseniai miręs Martynas Vainilaitis.
2005 metų pabaigoje Kultūros ministerija įsteigė premiją už knygos populiarinimą. Šias premijas jau gavo Vilniaus universiteto docentas Kęstutis Urba, rašytojai M. Vainilaitis bei V. V. Landsbergis, P. Višinskio bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė.
Estijos vaikų literatūros leidybos duomenys, proporcijos bei knygų tiražai yra panašūs. Estijos leidykla „Šiuolaikinis metas” jau keletą kartų kartu su Vaikų literatūros centru bei vaikų žurnalu „Žvaigždutė” organizavo vaikų literatūros konkursą, kurio metu pasireiškė kelių kartų autoriai: buvo išleistos ir senųjų rašytojų knygos, išaiškėjo naujųjų rašytojų.
Paskutiniu metu Estijoje linksniuojamos Jano Kaplinskio, mirusio, bet daug rankraščių palikusio Heno Keo, Retos Madės, Kristinos Kas ir kitų rašytojų pavardės. Estijos vaikų literatūroje ryški dokumentiškumo tendencija, tačiau riba tarp fantazijos ir realybės yra labai trapi, aprašomas šeimyninis gyvenimas, gretinama praeitis ir dabartis, yra šiuolaikinio gyvenimo refleksijų.
Latvijos vaikų literatūroje nacionalinės kūrybos procentas yra mažesnis nei Lietuvoje, mažesnis ir knygų skaičius – apie 400 pavadinimų knygų per metus. Latviai kasmet išleidžia 30-40 pavadinimų Latvijos autorių knygų, kai Lietuvoje išleidžiama 80-90 knygų nacionalinės literatūros.
Įdomių knygų vaikams siūlo rašytojai Inesė Zanderė, Maris Putninis, Juris Zvirgzdinis (jo knyga „Tobijo paistalai” šiemet buvo išversta į lietuvių kalbą ir išleista).
Latvijos kultūros ministerija ir vienas šalies bankų įsteigė prieš porą metų žuvusio rašytojo Janio Baltvilkso vardo originaliosios vaikų literatūros premiją. Šį pirmadienį premija buvo įteikta antrąjį kartą. Tikimasi šį konkursą padaryti tarptautiniu – jame galės dalyvauti ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos bei Estijos rašytojai bei vertėjai.
Iš knygų – giliausi įspūdžiai
„Kasmet Lietuvoje knygų vaikams išleidžiama labai daug. Nors tai yra mano darbas ir profesija, net aš nespėju peržiūrėti visų tų knygų. Tačiau kai svarstome premijas už geriausias knygas, yra tik 15-20 vertų dėmesio knygų. Mūsų valstyvei tai – normalu. Tai ne taip jau mažai”, – sakė VU docentas, tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos IBBY Lietuvos skyriaus valdybos pirmininkas Kęstutis Urba.
IBBY organizacija Lietuvoje nuo 1993 metų pradėjo skirti premijas už geriausią metų knygą. Premijų ir nominacijų palaipsniui daugėjo – jų dabar yra devynios už geriausias, gražiausias knygas, vertimus.
„Šios premijos yra remiamos beveik privačiai. Bet prieš porą metų įvyko svarbus dalykas – buvo įsteigta valstybinė dviejų dalių vaikų literatūros premija, viena dalis skiriama rašytojui, kita – propaguotojui – kritikui ar bibliotekininkui. Ši premija gana solidi – 3-4 tūkst. Lt. Kiek išsiaiškinau, Latvijoje neseniai įsteigtos premijos dydis yra panašus”, – sakė K. Urba.
Deja, bet siūlymai vaikų rašytojams skirti nacionalinę premiją, iki šiol baigdavosi nesėkmingai. „Yra skepticizmo, kad nacionalinės premijos sąraše netinka vaikų literatūros autoriai. Manau, kad vaikų ir suaugusiųjų literatūra yra dvi lygiavertės sritys, o kai kuriais atvejais vaikų literatūra yra netgi reikšmingesnė. Juk poveikį tautai turi būtent vaikų rašytojai. Juk vaikystėje iš knygų gauname giliausius įspūdžius, kurie yra lemtingi, formuoja pasaulėžiūrą, etines normas”, – manė docentas.
Pasak jo, skaitančių ir neskaitančių vaikų diferencijacija yra labai didelė: yra ir labai gerai ir daug skaitančių vaikų, ir visai neskaitančių. „Tačiau taip buvo visada. Prieš keliasdešimt metų, mano vaikystėje, mums irgi sakydavo, kad neva šiais laikais vaikai skaito mažiau, – prisiminė K. Urba. – Nors šiek tiek skaityti turėtų visi. Pagal programas mokykloms per mokslo metus mokinys turėtų perskaityti bent keturias knygas iš rekomenduojamos literatūros sąrašo. Tai yra labai nedaug, būtų gerai, kad mokytojai stengtųsi to pasiekti bet kokiomis priemonėmis, netgi taikydami tam tikrą prievartą.”
Skaičiai nėra pesimistiški: Vilniuje į M. Mažvydo biblioteką vasarą kasdien ateina po 200 vaikų ir jaunuolių iki 18 metų.
Pasak literatūrologo, visose trijose Baltijos šalyse po santvarkos pasikeitimo, vaikų literatūra stengėsi ištrūkti kanonų, pasidarė neideologiška ir nedidaktiška, atsirado žaismingos, nonsenso literatūros tendencijos. Tačiau paskutiniu metu sugrįžtama prie problemų, prie rimtų temų.
Anot K. Urbos, valdžios dėmesys vaikų literatūrai visame Pabaltyje yra panašus, visose šalyse jis galėtų būti didesnis. Lietuvos kultūros ministerijoje yra fondas, remiantis knygų leidybą. Latviai turi Vaikų literatūros centrą, turintį daugiau veiklos laisvės nei Lietuvos analogiškas centras. Abiejose šalyse centrai yra pavaldūs nacionalinėms bibliotekoms. Estijoje Vaikų literatūros centras yra autonomiškas ir pavaldus Kultūros ministerijai.
Latviai išleido komiksą
Latvijos nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė bei IBBY Latvijos skyriaus vadovė Silvija Tretjakova teigė, kad Latvijoje šiuo metu jaučiamas vaikų literatūros pagyvėjimas.
„Yra daug įvairių žanrų. Pavyzdžiui, neseniai išleidome latvišką komiksą. Populiari fantastika – tai susiję su „Hario Poterio” manija. Latvių rašytojai šioje srityje taip pat stiprūs, vienas geriausių rašytojų – scenaristas bei dailininkas animatorius Maris Putninis. Latvių rašytojai yra stipriausi literatūrinės pasakos bei poezijos kūrime, šiek tiek mažiau turime realistinių pasakojimų. Pastarojoje srityje visada buvo stiprūs estų rašytojai”, – pasakojo S. Tretjakova.
35 procentai Latvijos viešųjų bibliotekų lankytojų yra vaikai iki 18 metų. Visoje Latvijoje vykdoma valstybės finansuojama programa, populiarinanti knygą ir skaitymą. Programą palaiko fondas „Kultūros kapitalas” – metams skiriama 50 tūkst. latų, apie 80 tūkst. latų skiria savivaldybės. Šioje programoje dalyvauja apie pusė tūkstančio viešųjų bei mokyklų bibliotekų. Šios programos pagrindas – originalioji latvių vaikiška literatūra, yra ir vertimų. Sudaryta vaikų žiuri skaito ir renka geriausias knygas iš pasiūlyto sąrašo.
„Mes labai gerbiame vaikų nuomonę. Ji labai padeda, bendradarbiaujant su vadovėlių kūrėjais, vertėjais. Vaikai su bibliotekomis sudaro net sutartis, kad jie, kaip vaikų žiuri ekspertai, per metus perskaitys šešias jų amžiaus grupės knygas ir pateiks savo nuomonę apie jas, – teigė S. Tretjakova. – Vaikų literatūros centras surenka duomenis ir padaro visos šalies geriausių knygų sąrašą. Už dalyvavimą vaikų žiuri gauna privilegijų – pavyzdžiui, važiuoja į baseiną. Taip parodoma, kad skaitytojas gauna naudos.”
S. Tretjakova pabrėžė, kad būtinas mokyklų, bibliotekų, leidyklų, vertėjų, rašytojų bendradarbiavimas. Anot jos, bendradarbiavimas tarp atskirų vaikų kultūros sričių – literatūros, dailės, muzikos – yra glaudesnis nei Lietuvoje.