Šilumos ir energijos rinkos dalyviai tarpusavio santykius aiškinasi teismuose
Po vasario mėnesį kilusios politinės audros, privertusios iki rudens atidėti Gamtinių dujų įstatymo pataisų svarstymą, gyvenimas šiame verslo sektoriuje iš pažiūros tekėjo visiškai ramiai. Tačiau tik iš pažiūros.
Valstybės kontrolė (VK) šiomis dienomis turėtų paskelbti išvadas dėl gamtinių dujų kainų įtakos šilumos ir elektros kainoms 2002-2004 metais. To reikalavo Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas ir socialliberalė Nijolė Steiblienė, pageidavę išsklaidyti energetikų pučiamą miglą vartotojams apie dujų kainos pokyčių poveikį šilumos kainoms.
Tačiau kad ir ką savo ataskaitoje nurodytų VK auditoriai, galima lažintis, jog tai tebus ženklas suinteresuotų šalių atstovams pradėti dar vieną tarpusavio kovų raundą.
„Lietuvos dujų” apetitas auga
Kaip žinoma, galiojantys įstatymai numato, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) trejiems metams nustato gamtinių dujų kainų perdavimo, skirstymo ir pardavimo reguliuojamiesiems vartotojams viršutines ribas. Konkrečius tarifus, kurie peržiūrimi kas pusę metų, patvirtinti komisijai teikia pačios „Lietuvos dujos”. Jei pastaroji įmonė dėl kokių nors priežasčių savo skaičiavimų nepateikia arba jie valstybinės komisijos ekspertams pasirodo esą neteisingi – tarifai nustatomi vienašališku VKEKK sprendimu.
Būtent pagal tokį scenarijų dujininkų ir komisijos santykiai susiklostė šiais metais. Balandžio pabaigoje komisija nustatė naujas gamtinių dujų kainų viršutines ribas, galiosiančias iki 2008-ųjų birželio 30 dienos. Šįkart dujų kainos (įskaitant perdavimą, skirstymą, tiekimą ir paties produkto kainą) „lubos”, lyginant su galiojančiomis lig šiol, sumažintos 6,4 proc.
Pasak komisijos pirmininko profesoriaus Vidmanto Jankausko, pagrindinė kainų mažėjimo priežastis – dėl dolerio kurso smukimo nuo 2005-ųjų liepos 1-osios 7 proc. mažėsianti gamtinių dujų kaina.
Tiesa, gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinė riba iš esmės nepakito, bet žymiai sumažėjo tiekimo kainos viršutinė riba.
Aiškindamas komisijos sprendimą profesorius pažymėjo, kad pastarieji trys metai, kai galiojo 2002-aisiais nustatytos viršutinės kainų ribos, „Lietuvos dujoms” buvo tikrai sėkmingi: kasmet augo jų transportuojamų dujų kiekiai, o įsigaliojus dujų privatizavimo sutarčiai su „Gazprom” žymiai išaugo ir jos parduodamų dujų apimtys. Kasmet augo grynasis „Lietuvos dujų” pelnas, 2004-aisiais siekęs 67,7 mln. Lt (tai sudaro beveik 15 proc., skaičiuojant nuo akcinio kapitalo, arba 11 proc., skaičiuojant nuo ilgalaikio turto). Tokių rodiklių gali pavydėti bet kuri konkurencinėje kovoje veikianti įmonė.
V.Jankauskas atkreipė dėmesį, kad šie rodikliai buvo pasiekti, iš esmės dėl mažėjančių dujų kainų ir žymiai išaugusios rinkos, o ne dėl efektyvesnio įmonės darbo.
Eksploatacinės įmonės veiklos sąnaudos 2004-aisiais, lyginant su 2002-aisiais, išaugo 2 proc., atitinkamai materialinės sąnaudos padidėjo net 26 proc., darbo užmokesčio sąnaudos – 7,7 proc. ir t.t.
Sumažėjo tik skolinto kapitalo išlaidos, bet tai lėmė bendra palanki finansinių paskolų rinka.
Nepaisant pelningos veiklos, „Lietuvos dujos” komisijai pateikė savo skaičiavimus, kuriais remiantis dujų perdavimo, skirstymo ir tiekimo sąnaudos turėtų augti 42 proc., o viršutinė kainos riba (skaičiuojant, kad iš „Gazprom” perkamų dujų kaina nesikeis) padidėtų vidutiniškai 20 proc.
Ginčai keliasi į teismą
V.Jankauskas patikino, kad nagrinėdama įmonės veiklos sąnaudas, komisija rėmėsi pagrindiniu Energetikos įstatyme įtvirtintu principu: įmonė gali investuoti kur nori ir kiek nori, turėti kokias tik nori išlaidas, bet skaičiuojant tarifus pripažįstamos tik tos sąnaudos, kurios yra būtinos patikimam dujų tiekimui.
Komisija išanalizavo įmonės investicijų programą, pritarė numatytiems projektams ir atitinkamai nustatė, kokie amortizaciniai atskaitymai ar kiti finansavimo šaltiniai būtini bei įvertino juos skaičiuodama viršutines kainų ribas.
Analizuojant visas sąnaudų eilutes, buvo atsižvelgta į praėjusių trejų metų rodiklius, numatomą įmonės plėtrą, ir dėl to augsiančias aptarnavimo, priežiūros bei eksploatacijos sąnaudas.
„Vertinant būsimus gamtinių dujų transportavimo bei perdavimo kiekius, komisija rėmėsi pačios įmonės anksčiau pateiktais ir Komisijos suderintais investicijų planais bei prognozėmis (konkrečiai, imta šių ir 2006 m. numatomų transportuoti bei parduoti dujų kiekių vidurkis), todėl visiškai nesuprantamas „Lietuvos dujų” teiginys, kad šie kiekiai nerealūs ir kad dėl to įmonė praras net 20 mln. Lt. Juo labiau kad dujų kainų viršutinė riba kasmet koreguojama įvertinant realiai parduotus ir transportuotus dujų kiekius”, – dėstė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas.
Tuo tarpu „Lietuvos dujos” iškart po šio VKEKK sprendimo pareiškė, kad toks komisijos sprendimas yra „politizuotas, ignoruojantis ekonominius verslo principus ir net orientuotas į būsimus rinkimus”.
Dujininkų teigimu, tai neabejotinai neigiamai paveiks bendrovės reguliuojamosios veiklos finansinius rezultatus.
Suvokdami, kad padidinti reguliuojamiems vartotojams numatytų tarifų artimiausiam pusmečiui greičiausiai nepavyks tiek, kiek norėtųsi, „Lietuvos dujos” nusprendė neteikti naujų skaičiavimų ir siekė, kad liktų galioti pastarojo pusmečio kainos. Tiksliau, jie „Lietuvos dujos” kainų projektą pateikė ne gegužės 1 dieną (įstatyme numatyta, kad tai turi būti padaryta likus 30 dienų iki jų viešo paskelbimo, komisijai paliekant laiko skaičiavimų patikrinimui), o tik gegužės 24-ąją.
Tačiau komisija ir čia stojo dujininkams skersai kelio – remdamiesi šiuo metu galiojančia metodika jie vienašališkai nustatė ir paskelbė naująsias gamtinių dujų kainas – reguliuojamiesiems vartotojams nuo liepos 1-osios jos sumažėjo maždaug 6 proc.
Dėl šio komisijos sprendimo „Lietuvos dujos” kreipėsi į teismą.
Išimčių laikas
Grįžtant prie atidėtojo Gamtinių dujų įstatymo pataisų svarstymo maratono, reikėtų prisiminti, jog tuo metu apie teismus ir galimas nemalonias sankcijas buvo kalbama dar vienu aspektu. Kai kurie pareigūnai primygtinai ragino kuo skubiau atsižvelgti į Europos Komisijos (EK) spaudimą greičiau liberalizuoti energetikos įstatymus, nes to nepadarius teks stoti prieš Europos Teisingumo Teismą.
Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas keletą kartų priminė EK reikalavimus dešimčiai valstybių, tarp kurių buvo ir Lietuva, jog, delsiant su ES direktyvomis suderinti dujų ir elektros sektorius reglamentuojančius įstatymus, buvo gautas įspėjimas bei pradėta pažeidimo procedūra.
D.Kriaučiūno teigimu, vėluodama priimti minėtus įstatymus ir taip pažeisdama savo įsipareigojimus, Lietuva turės stoti savo tiesas įrodinėti Europos Teisingumo Teisme. Ši institucija finansinių sankcijų netaikytų, tačiau ir toliau vilkinant direktyvų perkėlimą į nacionalinius teisės aktus, tokie nemalonumai greičiausiai būtų neišvengiami.
Spėjama, kad atsižvelgiant į daugybę veiksnių, teoriškai bauda galėtų svyruoti nuo 580 eurų iki 37,5 tūkst. eurų už kiekvieną uždelstą dieną. Kol kas galutinio sprendimo dėl tikslaus baudos dydžio ir jos apskaičiavimo principų nėra.
Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento direktorius Vladas Gagilas patvirtino, kad Lietuva yra sulaukusi dviejų oficialių perspėjimų iš EK.
Jo teigimu, neseniai į Briuselį buvo išsiųstas atsakymas, kuriame detaliai paaiškinamos visos aplinkybės.
Rašte teigiama, kad formalios galimybės visiems daugiau kaip 1 mln. kub. metrų dujų per metus sunaudojantiems vartotojams rinktis tiekėją egzistuoja jau dabar, tačiau objektyvios sąlygos lemia, kad rinktis praktiškai nėra iš ko.
„Esminės Dujų direktyvos nuostatos, kiek tai leidžia Lietuvoje esančios sąlygos, jau yra įgyvendintos. Tiksliau, pačioje direktyvoje kalbama apie tam tikras išimtis, kuriomis kaip tik ir yra pasinaudota mūsų šalyje. Tarkim, neįmanoma atverti rinkos, jei yra tik vienas išorinis dujų tiekimo šaltinis – ši nuostata yra deklaratyvi, nes Lietuva neturi realios dujų tiekimo alternatyvos”, – sakė V.Gagilas.
Pareigūno teigimu, išimčių numatoma ir įgyvendinant, reikalavimus atliekant dujų įmonių juridinį pertvarkymą, atskiriant dujų perdavimą, skirstymą ir laikymą, nuo jų tiekimo.
Nors šios veiklos Lietuvoje nėra oficialiai atskirtos, kiekviena veikla apskaitoma atskirai.
Pašnekovas patikino, kad EK nusiųstame paaiškinime apie direktyvos įgyvendinimą jau yra numatytos kai kurios smulkių dujų vartotojų apsaugos priemonės, o dujų įmonėms priskiriamos tam tikros pareigos (avarijos atveju gyventojams ir mažoms įmonėms dujų tiekimas turi būti nutrauktas vėliausiai).
Pasak V.Gagilo, direktyvoje nekalbama apie dujų tiekėjų pelno maržos reguliavimą, todėl tai esantis šalies vidaus politikos reikalas.
Tuo tarpu V.Jankauskas patikino, kad EK ketvirtinėje kainų analizėje yra nedviprasmiškai nurodyta, jog šalys narys turi teisę reguliuoti tiekimo kainas.
„Dujotekana” laikosi santūriai
Pastarasis klausimas greičiausiai ir atnaujinus Gamtinių dujų įstatymo pataisų svarstymą bus vienas didžiausių kliuvinių, trukdančių susitarti Seimo nariams.
Kita vertus, šioje srityje taip pat įvyko svarbių permainų. Tiksliau, neliko dujų verslo specifiką puikiai išmanančio ūkio ministro Viktoro Uspaskicho, kaip tik ir siūliusio radikaliai apkarpyti ketvirtadalį Lietuvoje sudeginamų dujų tiekiančios „Dujotekanos” antkainius.
Beje, pasitraukęs iš užimamų valdiškų postų Darbo partijos lyderis be užuolankų pareiškė, kad pagrindiniai šio trilerio režisieriai, bandę jį sukompromituoti, ir yra dujų importuotojai.
Kaip tai paveiks rudenį atsinaujinsiančias diskusijas dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų, galima tik spėlioti, tačiau kalbinti apžvalgininkai buvo linkę manyti, kad dosniai politikus rinkimų kampanijos metu finansavę dujininkai savo tikslų pasieks kur kas lengviau.
Bendrovės „Publicum”, koordinuojančios „Dujotekanos” ryšius su visuomene atstovai pareiškė, jog jokie komentarai šia tema nebus teikiami.
„Publicum” projektų vadovas Stasys Likas patikino, kad lig šiol naudoti teiginiai, esą parduodama dujas su 27 proc. antkainiu „Dujotekana” pažeidžia sąžiningos kainos principą ir piktnaudžiauja užimama padėtimi nebeatitinka tikrovės.
„Dujų kainas lemia „Lietuvos dujų” privatizavimo sutartyje užfiksuotos nuostatos. Tačiau laikantis šios sutarties dujos laipsniškai brangs, netrukus susilygins su „Dujotekanos” kaina ir iš esmės bus tokia pat, kaip ir visoje Europoje. Beje, jau dabar šios įmonės antkainis yra žymiai mažesnis, nes nuo šių metų sausio „Gazprom” dujų kainos indeksą nustato pagal vadinamąjį Amsterdamo, Roterdamo ir Antverpeno biržose parduodamo mazuto kainas. Kadangi naftos kainos pastaruoju metu šoko aukštyn, padėtis radikaliai pasikeitė”, – tikino S.Likas.
Renaldas Gabartas