Didžiausioje Baltijos kapavietėje baigiantys kasinėjimus archeologai rado seną ir retai Lietuvoje aptinkamą germanų papuošalą
Marvelėje esančioje senovinėje kapavietėje archeologai rado prieš pusantro tūkstančio metų Pietų Skandinavijoje pagamintą diržo sagties papuošalą. Šiemet šioje teritorijoje tai jau antra mokslininkų sėkmė – neseniai čia buvo atkastas moters kapas su neįprastomis įkapėmis.
Manoma, kad šie ir kiti per 16 metų didžiausioje Baltijos šalyse kapavietėje aptikti radiniai suteiks daug duomenų baltų istorijos tyrinėtojams.
Papuošalas rastas šalia kapo
Archeologų ekspedicijai vadovaujantis Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros daktaras Mindaugas Bertašius sakė, kad papuošalas rastas šalia kapo. „Matyt, kažkas prie jau palaidoto žmogaus vėliau užkasė ir šį papuošalą”, – mano jis.
Pasak mokslininko, diržo papuošalas galėjo būti nešiotas V – VI amžiais. Pagal ornamentą sprendžiama, kad tai – germanų meistrų dirbinys. Tokius turėdavo Pietų Skandinavijoje gyvenančios gentys. „Apkalas darytas iš paauksuotos bronzos su aukso inkrustacija, o sagtis – iš sidabro, – pasakojo M.Bertašius. – Apkalas sujungtas su baltiška lankine sege, taigi dirbinyje sujungta atvežtinė ir vietinė juvelyrų tradicija”.
Marvelėje rastas užjūrio papuošalas įrodo, kad čia gyvenusios gentys palaikė prekybos ryšius su tolimais kraštais. „Šis tautų kraustymosi laikotarpis mažiausiai ištyrinėtas istorikų”, – sakė M.Bertašius. Beje, dirbinys padarytas daug anksčiau, nei prasidėjo vikingų klajonės.
Archeologo nuomone, tokių papuošalų įsigyti galėjo tik turtingas žmogus, nes iš taip toli atgabenti daiktai turėjo būti labai brangūs. Pietų Skandinavijos dirbinių Lietuvos teritorijoje randama labai retai. „Mano žiniomis, jų aptikta vos keliose šalies vietose, dažniausiai pajūrio regione”, – kalbėjo M.Berta- šius.
Šią vasarą tai jau antras unikalus radinys Marvelėje. Neseniai čia buvo iškastas IV amžiuje gyvenusios moters kapas, kuriame rastas įmovinis kirvis ir ieties antgalis. Tokius ginklus baltai paprastai dėdavo į vyrų kapavietes. Manoma, kad moteris galėjo būti našlė, todėl vyriški įrankiai jai įdėti kaip šeimos galvos simboliai.
Kapinynas taps mokslo lobynu
„Per 16 metų kasinėjimų šioje teritorijoje iškilo daug klausimų, kuriuos dar ilgai galės tyrinėti istorikai”, – dalijosi įspūdžiais nuo pat pradžių čia dirbęs M.Bertašius.
Pagal kapų gylį galima spėti, kad prieš du tūkstantmečius čia buvusi kalvota vietovė, telkšojo pelkynai. „Panašu, kad vietiniai stengėsi laidoti artimuosius arčiau vandeningų žemių, panašiai kaip kai kurios Pietų Skandinavijos gentys, – svarstė M.Bertašius. – Iš pradžių radę kelis išplautus vandens kapus manėme, kad tai atsitiktinumas, bet paskui įsitikinome, kad žmonės specialiai ieškojo drėgnesnių žemių. Baltų pasaulėžiūroje ugnis ir vanduo buvo labai svarbūs”.
Kai kurios kapavietės turi aukojimo židinius. „Tačiau atkasėme ir tokių, kur akmenų kompozicijos labiau panašios į paminklus nei aukurus”, – sakė mokslininkas. Taip pat aptikta nemažai ritualinių apeigų vietų.
Mokslininkai rado daugybę juvelyrinių dirbinių, kurių seniausieji pagaminti dar antrame šimtmetyje po Kristaus. „Dabartiniai juvelyrai stebisi, kad jų kokybė niekuo nesiskiria nuo pagamintųjų naudojant šiuolaikines technologijas”, – pasakojo M.Bertašius.
Manoma, kad ties Marvele galėjo egzistuoti iki 40 žmonių gyvenvietė. Čia žmonės buvo laidojami nuo II iki XII amžiaus. „Įdomu, kad per tūkstantį metų žmonės nepamiršdavo senųjų kapaviečių, – kalbėjo M.Bertašius. – Neradome kapų, kurie būtų susimaišę su iki jų palaidotais žmonėmis – kiekvieno amžiaus kapavietės driekiasi viena šalia kitos”.
Archeologai Marvelėje taip pat rado apie 300 žirgų kapų. Tai didžiausias šių gyvulių kapinynas Lietuvoje. Iki tol buvo atkasami tik pavieniai žirgų kapai. „Laidoti žirgus būdinga įvairioms tautoms, – pasakojo M.Bertašius. – Netgi Amerikos indėnai, kai ėmė jaukinti sulaukėjusius europiečių atvežus arklius, irgi pradėjo laidoti mustangus”.
Archeologus pakeis statybininkai
Archeologai su studentais Marvelėje darbuojasi paskutinę savaitę. Čia kasinėjimai pradėti 1991 metais, kai nuspręsta statyti vandenvalos įmonę. Pagal įstatymus, istorinėse vietovėse prieš statybas būtina atlikti archeologinius tyrimus. Juos paprastai finansuoja statybas planuojanti įmonė. Šiuo atveju – bendrovė „Kauno vandenys”. Laisvoje įmonės teritorijoje, kur dar vyksta tyrinėjimai, greitai prasidės biologinių vandens valymo įrenginių statyba. „Tačiau rudenį čia dar lankysiuosi, nes kokių nors netikėtų radinių dar gali atkasti ir statybininkai, taip pat šiek tiek kasinėsime ir šalia statybvietės esančią teritoriją”, – sakė M.Bertašius.
Archeologai ištyrė apie 1,5 tūkst. kapaviečių. Įvairių epochų kapavietėse atsispindi baltų laidojimo papročių kaita – nuo kūnų užkasimo iki jų deginimo. Iš šių kasinėjimų gauti duomenys bus sisteminami ir leidžiami moksliniuose leidiniuose. Jau yra išleistas veikalo „Marvelė. Lietuvos aukštaičių kapinynas” pirmasis tomas. Knyga pasirodė vokiečių kalba, o lietuviškas tekstas yra tik internetiniame variante. Ateityje bus išleisti dar keli tomai apie didžiausią Baltijos šalių istorinę kapavietę.