Šiandien, liepos 27 dieną, Kristupo vasaros festivalis sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje pristato koncertą „Grojantys mechanizmai”
Klausytojai galės pasiklausyti smuikininkės Mari Kimuros ir Erico Singerio sukurtos elektroninės miesto muzikos robotų lygos (LEMUR) pasirodymo. LŽ kalbina viešnią, vakar atvykusią į Lietuvą.
Pirmą kartą Baltijos krašte
– Baltijos šalyse „Grojantys mechanizmai” koncertuos pirmą kartą. Ką žinote apie Lietuvą ir ką tikitės čia rasti?
– Esu labai sujaudinta būsimo koncerto Lietuvoje. Artimiausia valstybė, kurioje lankiausi, yra Suomija. Turėjau garbės pažinti Lietuvos pianistą virtuozą Edviną Minkštimą, kuris buvo mano mokinys Juilliardo menų mokykloje Niujorke. Jis daug papasakojo apie Lietuvą.
– Kaip atsirado jūsų projektas kartu su Ericu Singeriu ir LEMUR (Elektronine miesto muzikos robotų lyga)?
– 2003-iaisiais turėjau atšaukti keletą koncertų, tarp jų ir pasaulinę premjerą Japonijoje, kurioje turėjau dalyvauti kaip solistė, nes laukiausi sūnaus. Pasilikau Niujorke, ir Singeris paklausė, ar nenorėčiau kurti ir groti su robotais. Kai išvydau robotus, pasisiūliau sukurti mūsų projektą pristatantį siužetą, kuris būtų ir muzikalus, ir vizualus. Siužetas patraukė CNN televizijos dėmesį, ir netrukus buvome parodyti per žinias.
Po premjeros kartu su Singeriu sumanėme surengti koncertinį turą po daugelį užsienio šalių, kur pristatėme mano projektus smuikui, o idėja kilo mums abiem.
– Kodėl jūs, profesionali smuikininkė, pasirinkote elektroninę muziką?
– Studijavau įprastus mano specialybei dalykus. Kaip ir visi, atlikdavau Piotro Čaikovskio ir Johanneso Brahmso koncertus. Vėliau turėjau galimybę pasirinkti mokytis papildomų dalykų ir nusprendžiau išbandyti ką nors naujo – tai ir buvo elektroninė muzika. Buvau vienintelė moteris, susidomėjusi šia sritimi, visi kiti studentai buvo vyrai.
Smuiko ir kompiuterio duetas
– Jūsų koncertas vyks Šv. Kotrynos bažnyčioje. Ar yra tekę koncertuoti tokioje erdvėje?
– Man ne kartą teko koncertuoti įvairių pasaulio šalių bažnyčiose, atlikti ne vien religinę ar baroko muziką, bet ir labai šiuolaikiškus bei eksperimentinius kūrinius. Manau, kad bažnyčia yra pagarbos verta vieta ir čia gali būti atliekama labai įvairių žanrų muzika, nes ji yra tarsi dalijimosi, tolerancijos, įvairių kultūrų žmonių susibūrimo simbolis. Ir visai nesvarbu, kokiam žanrui ta muzika priklauso.
– Kuo ypatingas jūsų projektas? Kokią programą atliksite Lietuvos publikai?
– Be robotų, turiu dar ir labai ypatingą smuiko stryko techniką, kurią pavadinau „Subharmonija”. Ji išsiskiria tuo, kad groja natas žemiau nei įprastas smuiko diapazonas. Viso pasaulio mokslininkai iki šiol nesupranta, kaip aš tai padariau. Pati komponuoju kūrinius smuikui, specialiai skirtus atlikti šia ypatinga technika, juos ir galėsite išgirsti per festivalį. Tai bus pirmas kartas, kai Lietuva išgirs tokias žemas smuiko natas. Kuriu muziką smuikui ir interaktyviems kompiuteriams, kai kompiuteris gali klausytis, kaip griežiama smuiku, ir reaguoti, kokio aukštumo tonais ir kokiu garsumu aš groju. Per koncertą atliksiu smuiko ir kompiuterio duetus.
Be to, planuoju atlikti senojo skambinimo pianinu meistro Conlono Nancarrow 1937 metais parašytus kūrinių, skirtų pianinui ir smuikui, bei amerikiečių kompozitoriaus Franceso White’o kūrybos.
– Kokiai auditorijai skirtas projektas „Grojantys mechanizmai”? Kokią publiką tikitės pamatyti Lietuvoje?
– Esu koncertavusi labai įvairiai auditorijai ir įsitikinau, kad publikai įdomu žiūrėti į robotus, grojančius kartu su smuiku. Todėl visų labai lauksiu mūsų koncerte.