Pagal ES teisės aktus iš trečiųjų šalių į Lietuvą įvažiuojantys asmenys turi sumokėti importo muitus
Į „Kauno dieną” paskambinusi skaitytoja teiravosi, ar iš tiesų jos sūnui, jau šešerius metus gyvenančiam Jungtinėse Amerikos Valstijose, grįžus į Lietuvą teks susimokėti muitus ir mokesčius už asmeninio naudojimo daiktus, dovanas ir kompiuterį. Pastarąjį sūnus įsigijo vos prieš tris mėnesius ir planavo atsivežti į Lietuvą, nes jis reikalingas darbui.
Teks pasirūpinti dokumentais
Muitinės departamento specialistai patvirtino, kad kaunietės sūnui teks susimokėti kai kuriuos mokesčius, kaip to reikalauja ES teisės aktai. Mokesčių dydis priklausys nuo to, ar tautietis grįžta į Lietuvą visam laikui, ar tik pasisvečiuoti.
Vadovaujantis Europos Bendrijos Tarybos Reglamentu, nustatančiu Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, fiziniams asmenims, keičiantiems nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliantiems iš trečiosios šalies (pvz., JAV) į Bendrijos teritoriją, sakykim, Lietuvą, savo asmeninę nuosavybę (buitinius daiktus, dviračius, motociklus) leidžiama įvežti be importo muitų.
Nuo importo muitų atleidžiami tik asmenys, kurių bent 12 mėnesių iš eilės nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Bendrijos muitų teritorijos. Muitinei reikia pateikti gyvenimo užsienyje ne mažiau kaip 2 mėn. faktą patvirtinantį dokumentą. Tokiu dokumentu gali būti: leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, leidimas nuolat gyventi užsienio šalyje ir dokumentas, liudijantis apie gyvenimo užsienyje pabaigą (pvz., nebegaliojanti viza, pasibaigusi darbo sutartis, mokslo įstaigos baigimo dokumentas), specialioji viza, patvirtinimas apie darbo (mokslo) trukmę ir pan.
Taikomi muitai ir skaičiuojamas PVM
Importo muitai yra taikomi alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams, komercinėms transporto priemonėms. Mokesčiai nebus skaičiuojami tik tai nuosavybei, kurią asmuo naudojo mažiausiai šešis mėnesius. Jeigu kompiuteriu JAV buvo naudotasi mažiau kaip šešis mėnesius, įvežant jį į Lietuvą importo mokesčius teks mokėti. Tokiu atveju muitinėms pareigūnams reikės pateikti tokių daiktų įsigijimo dokumentus.
Nepateikus muitinei gyvenimo užsienyje ne mažiau 12 mėn. faktą įrodančio dokumento, daiktai apmokestinami pagal ES nustatytą muito tarifą konkrečiam daiktui ir 18 proc. PVM.
Jeigu į Lietuvą atvykstama trumpam, be importo muitų ir mokesčių galima įsivežti asmeninio naudojimo reikmenis bei daugiau daiktų, dovanų ir kitų nekomercinio pobūdžio prekių, jeigu jų bendra suma ne didesnė kaip 600 litų.
Į šią sumą neįskaičiuojamas tam tikras kiekis cigarečių, alkoholinių gėrimų, kvepalų ir tualetinio vandens, arbatos bei kavos.
Prekes reikia deklaruoti
Gabenant didesnius prekių kiekius, yra taikomi muitai ir mokesčiai. Įvežant prekių, kurių vertė neviršija 1210 litų, mokamas 3,5 proc. muito mokestis, taip pat akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai. Įvežant prekių, kurių vertė yra didesnė už 1210 litų, muitai ir mokesčiai apskaičiuojami vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčių mokėjimą.
Jeigu įvežamų prekių vertė neviršija 3500 litų, jas galima deklaruoti žodžiu. Jeigu prekių vertė didesnė už 3500 litų arba, deklaruojant prekes žodžiu, nepakanka informacijos importo muitams ir kitiems mokesčiams apskaičiuoti, turi būti pateikiama rašytinė deklaracija – bendrasis administracinis dokumentas.
Iš Europos Sąjungai nepriklausančių (trečiųjų) šalių į Lietuvą įvežama ar išvežama grynųjų pinigų vienkartinė suma, viršijanti 10 tūkst. litų ar ją atitinkanti suma užsienio valiuta, turi būti deklaruojama raštu Lietuvos muitinėje pateikiant keleivio deklaraciją.
Grynųjų pinigų įvežimas į Lietuvos Respubliką ar išvežimas iš jos neribojamas.