Tebesitęsiant vertybinių popierių rinkų svyravimams, ekspertai neįžvelgia ženklų, kad žmonėms reikėtų už visas santaupas nusipirkti aukso ir laikyti jį po pagalve
Padidėję svyravimai vertybinių popierių rinkose neatbaidė nei patyrusių, nei dar tik pradedančių investuotojų. Rizikuoti linkę lietuviai vis dar viliasi sukaupti lėšų per gana trumpą laiką, todėl renkasi rizikingiausius fondus. Finansų analitikai įspėja, kad teikiamos prognozės nėra įspūdingo pelno garantijos, kurių tikisi kai kurie investuotojai.
Svyravimai – natūralus reiškinys
SAMPO grupės turto valdymo bendrovės „SAMPO Baltic Asset Management” (SBAM) filialo generalinis direktorius Darius Kuzmickas pripažįsta, kad vertybinių popierių rinkose po gana ryškaus nuosmukio vis dar jaučiamas „netikrumas”, tačiau ir patyrusių, ir dar tik pradedančių investuotojų tai neatbaidė.
„Investavimas yra reikalingas tiems žmonėms, kurie nori per ilgą laiką uždirbti daugiau negu laikant indėlį banke. Jeigu asmenys pageidauja uždirbti daug ir greitai, mes tiesiai pasakome, kad šio lėšų kaupimo būdo nėra ko rinktis. Tačiau nemažai pradedančiųjų jau yra tvirtai apsisprendę savo pinigus investuoti ilgesniam laikui”, – aiškino D.Kuzmickas.
Investicinių fondų populiarumą lėmė įspūdingas praėjusių metų pelningumas, siekęs 80 proc. ir daugiau, tačiau pastarųjų mėnesių rezultatai nemaloniai nustebino ne vieną pradedantįjį investuotoją: beveik visų investicinių fondų grąža buvo neigiama, kelis mėnesius investicijų vertė fonduose tik mažėjo.
Analitikų teigimu, tokia situacija – natūralus reiškinys, kuris gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, tačiau iš esmės yra laikinas. Nuo gegužės mėnesio stebimo vertybinių popierių rinkų kritimo D.Kuzmickas nelinkęs vadinti krize, o tiesiog natūraliu rinkų svyravimu.
„Rinkoje, kaip ir gamtoje, negali visada šviesti saulė. Ateina laikas ir lietui”, – šypteli SAMPO grupės turto valdymo bendrovės filialo vadovas.
Pageidauja garantijų
D.Kuzmickas akcentavo, kad pradedantiesiems investuotojams nėra ko baimintis: „Vertybinių popierių rinkos visada svyruoja, ir to neišvengsi. Svarbiausia, kad ekonominiai procesai būtų prognozuojami ir neįvyktų globalių sukrėtimų. Žmonės iš investicinių fondų gauna daugiau, nei įdėję todėl, kad pasaulio ekonomika auga, ir tol, kol nėra energetikos ar valiutos krizių ar didelių karų, jos rodikliai gerėja. Šiandien nėra jokių ženklų, kad žmonėms reiktų už visas santaupas nusipirkti aukso ir laikyti jį po pagalve”.
Besitęsiantis Izraelio ir Libano konfliktas, anot pašnekovo, didesnės įtakos vertybinių popierių rinkai neturi ir daugiausia lemia tik energetikos išteklių kainas.
Vis dėlto nemažai pirmuosius žingsnius žengiančių investuotojų nori būti tikri, kad investiciniams fondams jų patikėtos santaupos bus valdomos saugiai.
Kokios pasekmės laukia investuotojų, jeigu investicinis fondas, į kurį privatus asmuo investavo savo santaupas, bankrutuoja arba dingsta be pėdsakų? Ar privačiam investuotojui suteikiama kokia nors garantija? Šiuos ir kitus klausimus pateikė keli skaitytojai „Kauno dienai” atsiųstame laiške.
„Žmogus rizikuoja tik tuo atveju, jeigu jo investuotos lėšos būtų nukreiptos į tokias vertybinių popierių rinkas, kurios visos žlugtų. Tačiau fondas retai kada investuoja į kelias įmones, dažniausiai įsigyjama šimtų įmonių akcijų, tad tikimybė, kad staiga visos bendrovės bankrutuotų, yra minimali”, – aiškino SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pinigai nebus pavogti
Mažiausiai rizikingi fondai yra tie, kurie surinktus pinigus yra plačiai išskirstę. Sakykim, bankrutavus vienai įmonei, tikėtina, kad kitos bendrovės uždirbs didesnį pelną ir taip bus padengti nuostoliai.
Gali, anot J.Varanauskienės, bankrutuoti ir investicinio fondo valdymo įmonė, tačiau jos sukaupti privačių investuotojų ir verslo atstovų pinigai yra laikomi atskirose sąskaitose. Šios lėšos nėra praskolinamos, o tiksliai pagal iš anksto patvirtintą programą investuojamos ten, kur pasirenka klientas. Net ir fondo valdymo bendrovei bankrutavus, šie pinigai nedingsta ir investuotojas juos gali atsiimti. Visus procesus Lietuvoje prižiūri ir kontroliuoja valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas”. Pastaroji garantuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų investuotos lėšos būtų panaudotos pagal paskirtį. Fondų valdytojų veiksmus vertina ir Vertybinių popierių komisija.
„Investuotojas tikrai neturėtų baimintis, kad jo lėšas kažkas pavogs. Tačiau akcijų rinkose vykstančių procesų rizika yra visiškai reali. Kas įvyks Rusijos ar Azijos rinkose, niekas negali pasakyti, ir tą riziką turi prisiimti pats investuotojas. Buvo užfiksuota atvejų, kai ištisų regionų akcijų rinkos krito po 80 proc. Tai reiškia, kad žmogui, investavusiam 100 litų, liko vos 20 litų”, – pridūrė J.Varanauskienė.
Jeigu jau taip atsitiko, investuotojas gali pasiimti tuos 20 litų arba laukti, kol rinkos atsigaus ir šie pinigai padidės iki 100 litų ar net daugiau.
„Kai kuriuos klientus tenka nuraminti, kad investuoti pinigai šiaip sau pradingti negali, kaip negali staiga iš žemėlapio dingti kokia nors valstybė. Tačiau investicijų vertė gali svyruoti. Vienais metais fondai gali uždirbti 30 proc., o kitais metais lygiai tiek pat gali nukristi. Garantijų, kad po trijų mėnesių bus galima pasiimti dvigubai daugiau pinigų, niekas neduoda”, – aiškino ir SAMPO grupės turto valdymo bendrovės „SAMPO Baltic Asset Management” (SBAM) filialo generalinis direktorius D.Kuzmickas.
Jo teigimu, problemų kiltų nebent tada, jeigu bankrutuotų tokia šalis kaip Rusija ar joje kiltų didžiulė ekonominė krizė ir rublis nuvertėtų. Tokių faktų yra buvę ir tuomet investuotojai patyrė nemažai nuostolių.
Laikas – investuotojo sąjungininkas
Ar rinktis akcijų, ar obligacijų fondus, turėtų spręsti pats asmuo, priklausomai nuo to, kuriam laikui jis ketina investuoti sukauptas lėšas ir ar tai nėra jo pinigai, padėti „juodai dienai”. Dar vienas aspektas, į kurį patariama atkreipti dėmesį renkantis investicinius fondus – rizikos laipsnis.
„Yra žmonių, kurie gali sau leisti pinigus investuoti 20-30 metų, tačiau jie nėra linkę rizikuoti, tuomet patariama rinktis subalansuotus akcijų ir obligacijų arba mažos akcijų dalies fondus. Tik pradedantiesiems siūloma investuoti į tokius fondus, kurie neapsiriboja vienu regionu ar sektoriumi. Žodžiu, ilgesniam investavimo laikui galima rinktis akcijų fondus, o trumpesniam, sakykim, iki trejų-penkerių metų, – obligacijų fondus”, – aiškino šeimos finansų ekspertė J.Varanauskienė.
Obligacijų fondams būdingas mažesnis svyravimas, pavyzdžiui, prieš metus investuotojas į obligacijų fondus uždirbo apie 3 proc., o investavęs į akcijų fondus galėjo uždirbti apie 15-30 proc. Tačiau šiais metais akcijų vertėms pradėjus kristi, investuotojai kol kas skaičiuoja nuostolius.
Grąža priklausys ir nuo konkretaus fondo. Akcijų fondų grąža nuo metų pradžios gali siekti apie 15 proc., o obligacijų – 2-3 proc. Visą informaciją, investavimo strategiją ir prognozes žmogus turi gauti prieš investuodamas. Tačiau ekspertai akcentuoja, kad praėjusio laikotarpio rezultatai niekada negarantuoja būsimų rezultatų. Prognozės ir tebus prognozės. Vis dėlto kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo mažesnė rizikos galimybė.
Tą liudija ir statistika. Pavyzdžiui, nuo 1950-ųjų iki 2000 metų investuojant į JAV fondus, palankiausiais metais buvo galima gauti 56 proc. grąžą, o rinkų kritimo laikotarpiu nuostoliai siekė minus 30-40 proc.
Turi prisiimti riziką
„Kalbant apie vertybinius popierius, garantijų apskritai niekas negali duoti. Niekas nežino, kokia akcijų kaina bus rytoj. Tačiau augant ekonomikai didėja įmonių pelnai ir kartu didėja akcijų kaina. Pageidaujantieji patikimų garantijų turėtų pinigus dėti į indėlius bankuose arba įsigyti investicinius produktus su garantija. Žmogus, kuris pageidauja, kad jo pinigai būtų ne tik saugomi, nenuvertėtų dėl infliacijos, o dar ir uždirbtų, taip pat turi prisiimti riziką”, – tvirtino J.Varanauskienė.
Ilgalaikiams investuotojams ekspertai pataria šiuo metu ne parduoti savo investicijas, o laikyti jas, kol kritimas baigsis.
„Tie, kurie pasirinko periodinio investavimo strategiją, neturėtų jos nutraukti, nes taip tik prarastų galimybę ateityje uždirbti iš šiuo metu atpigusių vertybinių popierių. Na, o tie, kurie investavo trumpam laikotarpiui ir dabar privalo atsiimti pinigus ir parduoti savo investicijas, turi progą gana brangiai įsitikinti, kad pelningumo ir rizikos priklausomybė egzistuoja”, – sakė SEB Vilniaus banko ekspertė.
Konsultantų paslaugos nepopuliarios
Pradedantieji investuotojai dažnai klausia, ar gali per mėnesį investuoti mažas sumas, pavyzdžiui, po 100 litų ar dar mažiau?
„Galima investuoti ir po mažas sumas, pavyzdžiui, žmogus gali sudaryti periodinę investavimo sutartį, prašant nuo jo sąskaitos kiekvieną mėnesį nurašyti tam tikrą pinigų sumą. Tokią sutartį žmogus gali bet kada sustabdyti ir už tai jam nebus taikomos jokios sankcijos. Jeigu klientas tuo metu neturi pinigų, tai gali daugiau ir nemokėti. Grąža bus skaičiuojama nuo investuotų pinigų”, – teigė J.Varanauskienė.
Šiuo metu investuoti kas mėnesį po nedidelę sumą netgi yra geriau nei vienu kartu investuoti dideles sumas – susiduriama su mažesne rizika patirti nuostolius, jeigu vertybinių popierių kainos dar labiau kristų žemyn.
D.Kuzmickas pastebi, kad lietuviai vis dar linkę rizikuoti ir dažniausiai renkasi pernai daugiausia uždirbusias Rusijos, Lotynų Amerikos ir Azijos rinkas.
„Tačiau investavimą galime palyginti su žvejyba: nė vienas žvejys nėra garantuotas, kad ežere vienoje vietoje visada kibs žuvys. Tą patį galima pasakyti ir apie investavimą. Niekada klientams nenurodysime, kad pirktų tik vienos ar kitos įmonės akcijų, nes nesame orakulai. Parenkant investicijų kryptį būtina atsižvelgti ir į asmens finansinę padėtį, laiką ir psichologinius veiksnius. Vienam 5-10 proc. svyravimas yra smulkmena, o kitam gali atrodyti baisi tragedija”, – užsiminė D.Kuzmickas.
Vis dėlto svarstydami lėšų kaupimo variantus Lietuvos gyventojai nelinkę pasitikėti finansų valdymo profesionalais. Tai patvirtina ir „TNS Gallup” atlikta apklausa – jos duomenimis, priimdami sprendimus dėl pinigų tvarkymo, 67,3 proc. gyventojų tariasi su šeimos nariais, 32,6 proc. sprendžia savarankiškai, 6,3 proc. informacijos ieško spaudoje ar internete, 3,1 proc. pasitaria su draugais ar kaimynais. Konsultuotis su finansų valdymo profesionalais linkę vos 5,3 proc. gyventojų.