Naujasis susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius užsimojo Kauną atkirsti nuo europinės geležinkelio vėžės
„Rail Baltica” Lietuvoje turėtų būti pradėta tiesti kitais metais. Naujasis susisiekimo ministras iš mirties taško imasi išjudinti kone dešimtmetį stagnuojantį vieną svarbiausių infrastruktūros projektų.
Su „Rail Baltica” miesto plėtros galimybes sieja ir Kaunas, tačiau naujojo ministro galvoje kuriamos kitokios vizijos. „Geležinkelio atšaka turėtų eiti iki Marijampolės, geriausiu atveju – Kazlų Rūdos, – pareiškė A.Butkevičius. – Toks projektas galėtų tikėtis realaus finansavimo”.
Kauno politikai tokį ministro siūlymą vadina trumparegišku ir sako, kad A.Butkevičiaus dėmesys Suvalkijai nėra atsitiktinis. Šiame regione, Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje, į Seimą yra išrinktas susisiekimo ministras. Kauno politikai žada nelaukti rudens ir imtis visų priemonių, kad „Rail Baltica” pasiektų Kauną.
„Rail Baltica” baigsis Kazlų Rūdoje
Planuota, kad europinė geležinkelio vėžė pro Kauną galėtų būti nutiesta jau 2009-aisiais. Kauno miesto tarybos narys Gediminas Petrauskas prieš kelias savaites Savivaldybėje pristatė viziją, pagal kurią greitojo geležinkelio atkarpa turėtų pasiekti ir miesto centrą, ir atsigaunantį Kauno oro uostą.
Naujasis susisiekimo ministras leidžia suprasti, kad toks projektas gali žlugti. A.Butkevičius žada, kad jau šį rudenį bus baigta Europos Komisijos lėšomis finansuojama europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica” galimybių studija. Be to, bus sudaryta dvišalė komisija iš Lietuvos bei Lenkijos atstovų, kuri spręs, kurioje vietoje ši geležinkelio linija kirs Lietuvos – Lenkijos sieną.
„Briuselyje baigiama rengti galimybių studija. Šiandien ministerijos atstovas dalyvaus pirminiame pasitarime, – sakė A.Butkevičius. – Manau, kad bus pristatyti keli variantai, iš jų ketiname pasirinkti vieną”. Ministras kol kas nematė galimų siūlymų, tačiau jau susiformavo gana griežtą nuomonę, iki kurios šalies vietos turėtų eiti europinė vėžė.
„Būtų geriausiai, kad vėžė eitų per visą Lietuvą. Tam reikėtų 4 milijardų litų. Iki Kauno užtektų pusės milijardo, tačiau Vyriausybė vienam projektui niekada nepatvirtins tiek sanglaudos fondų lėšų”, – aiškino A.Butkevičius. Anot jo, todėl ir svarstoma galimybė vėžę tiesti iki Kazlų Rūdos. Tam, ministro apskaičiavimais, reikėtų 350 milijonų litų. Jis abejoja, ar vėžės iki Kauno tiesimui būtų galima tikėtis atskiro finansavimo.
Jau anksčiau buvo įrodyta, kad ekspertų įvardytas 90 km trumpesnis bendro geležinkelio „Rail Baltica” ilgis per Lietuvą, jei atkarpa aplenktų Kauną, iš tikrųjų sutrumpėtų tik vienu kilometru, o keliasdešimties milijonų litų tiesimo išlaidos neturėtų įtakos nei Lietuvos gyventojų, nei verslininkų interesams.
Įtaria interesų grupių įtaką
Darbus esą reikia spartinti dėl lenkų siekių, kad europinis geležinkelis aplenktų Lietuvą. „Mus pasiekė informacija, kad lenkai nori statyti terminalą, per kurį iš Rusijos būtų pervežami kroviniai bei keleiviai. Todėl turime išsakyti tvirtą savo poziciją”, – tvirtino ministras.
Projekto įgyvendinimą stabdo Talinas ir Ryga. Ministras turi pasiūlymų, kaip išspręsti ir šią problemą – tiesiog ignoruoti kitas Baltijos valstybes. „Jie niekada nerodė jokių iniciatyvų. Iki šiol perveža daug krovinių iš Rusijos, todėl estų ir latvių nedomina europinė vėžė. Rusija taip pat skeptiškai žiūri į tokį geležinkelį, tačiau neatmetu galimybės, kad „Rail Baltica” gali vesti iki Sankt Peterburgo”, – sakė A.Butkevičius.
Kauno tarybos narys G.Petrauskas teigė nuolatos girdintis kalbas, esą ES lėšų laukiantis projektas „Rail Baltica” gali aplenkti Kauną, tačiau dabartinius ministro siūlymus vadina suklaidinto žmogaus kalbomis.
„Vis dar yra abejojančiųjų, ar iki 2010-ųjų, kaip numatyta projekte, pro Kauną bus nutiesta „Rail Baltica” atšaka. Tačiau tai įmanoma padaryti dar anksčiau, ir mes pasirengę tai įrodyti. Tai, ką sako ministras, apskritai nesuprantama, niekada tokie variantai net nebuvo svarstomi”, – tikino Tarybos narys.
Anot jo, ministras tiesiog suklaidintas. „Niekada nešnekėta apie Kazlų Rūdą. Manau, kad savo įtaką daro šio miestelio medžio perdirbėjai, kurie už europinius pinigus nutarė nusitiesti ir geležinkelį. Mano žiniomis, ne be įtakingų žmonių pagalbos šios įmonės yra gavusios ir struktūrinių fondų paramą”, – sakė G.Petrauskas.
Neigia palankumą rinkėjams
Pasak politikų, būtina siekti, kad nuo pagrindinės europinio geležinkelio trasos dvi atšakos būtų nukreiptos Kauno miesto link. Viena jų eitų pro dabartinę Kauno geležinkelio stotį ir taip būtų išspręsta problema, kur statyti keleivius aptarnaujančią stotį. O antroji atšaka turėtų pasiekti Karmėlavą ir sukti pro Kauno oro uostą, sulaukiantį vis daugiau keleivių. Šį siūlymą jau vertina nepriklausomi ekspertai. Jį ketinama pristatyti Susisiekimo ministerijai bei kitoms institucijoms.
Iki šiol svarstytuose projektuose buvo numatyta, kad nuo Lenkijos sienos nutiesta europinė geležinkelio vėžė pasieks tik Palemoną, miesto centrą paliekant nuošalyje. „Nesuprantu, apie ką dabar kalbama. Greitasis geležinkelis – ne vien Kauno, bet visos Lietuvos projektas”, – atkreipė dėmesį G.Petrauskas.
Kilusias abejones, kad A.Butkevičiaus dėmesys Suvalkijos miestams nėra atsitiktinis, G.Petrauskas vadina ne iš piršto laužtais svarstymais. „Visko gali būti, tačiau turime suprasti, kad kalbama apie labai svarbų projektą. Jei diskutuotume apie žvyrkelio asfaltavimą, tai tiek to, tegul tiesia į Kazlų Rūdą”, – piktinosi G.Petrauskas.
Ministras neigia išskirtinį dėmesį skiriantis Suvalkijos regionui. „Į geležinkelį nežiūriu kaip politikas. Šioje srityje nepolitikuoju. Svarbūs ūkiniai dalykai – kaip pritraukti investicijas, kaip sukurti naujų darbo vietų. Čia ir yra Kauno bėda – pernelyg užsipolitikavo ir atsiliko nuo kitų regionų”, – kaltinimus atmetė susisiekimo ministras.
Gins interesus ir ieškos investuotojų
Kauno strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijos vadovas Algirdas Avižienis sako, kad „Rail Baltica” turės lemiamos reikšmės Kauno vystymuisi. „Tikėjomės palankesnės pozicijos. Neatsisakysime minties, kad geležinkelis eitų iki Kauno, artimiausiu metu ketiname vykti derėtis į ministeriją. Miesto strateginis vystymasis remiasi intermodalinio terminalo statyba ir europine vėže”, – sakė A.Avižienis.
Jo įsitikinimu, neverta nuleisti rankų. „Ne pirmas kartas, kai Kauną bandoma palikti be europinės vėžės, tačiau su tuo niekada nesutiksime”, – žadėjo A.Avižienis.
Jei Vyriausybės sprendimas bus nepalankus Kaunui, neatmetama galimybė ieškoti privačių investuotojų. Tarp realiausių bendrovių minima JAV geležinkelių kompanija „Rail World”. Anot politiko, ji pasiryžusi investuoti į geležinkelių trasą „Rail Baltica” ir prognozuoja neblogas perspektyvas Kaune planuojamam kurti intermodaliniam terminalui. Apie tai yra kalbėjęs ir „Rail World” įgaliotasis atstovas Grehemas Persis.
Siekdama, kad šis projektas būtų įtrauktas į Europos Sąjungos finansuojamų prioritetinių projektų sąrašą ir būtų pradėtas įgyvendinti kuo skubiau, „Rail World” subūrė visų suinteresuotų šalių – Suomijos, Baltijos šalių ir Lenkijos – forumą („Baltic Forum”) ir pernai gruodį buvo susitikę Rygoje.
„Rail World” yra viena didžiausių kompanijų pasaulyje, investavusi į geležinkelio tinklus JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Ji taip pat valdo Lenkijos geležinkelį ir 66 procentus Estijos geležinkelio akcijų.
Nepatenka tarp svarbiausių projektų
Kauną europinė vėžė turėjo pasiekti dar 2003 metais, tačiau projektas nepradėtas įgyvendinti iki šiol.
Pirmajame europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica” statybos etape – iki 2010 metų buvo planuojama nutiesti geležinkelio atšaką nuo Varšuvos iki Kauno. Kitas magistralės įgyvendinimo etapas (Kaunas – Ryga) numatomas baigti 2014 metais. Trečiasis etapas (Ryga – Talinas) bus baigtas 2016 metais. Tačiau iki šiol visos projekte dalyvaujančios šalys vis dar derina pozicijas.
2003-iųjų spalį, po daugiau nei dvejus metus trukusių parengiamųjų darbų, Europos Komisija (EK) „Rail Baltica” projektą – greitojo geležinkelio liniją tarp Helsinkio ir Varšuvos – pripažino reikšmingu Europai ir įtraukė į tarptautinių transporto tinklų plėtros prioritetinį sąrašą bei įsipareigojo jį finansiškai remti.
Tiesa, „Rail Baltica” nepateko į 13-os vadinamojo greito starto projektų paketą. Lietuvai itin svarbią europietiško geležinkelio liniją EK pažadėjo pradėti finansuoti 2008-aisiais.