Naujasis ministrų kabinetas neatsispyrė Aplinkos ministerijos prašymui padidinti valstybės tarnautojų gretas apskrityse. Tačiau nutarta peržiūrėti visų valdininkų poreikį.
Naujasis ministrų kabinetas neišdrįso visiškai nutraukti tryliktosios Vyriausybės puoselėtos valdininkų armijos didinimo tradicijos.
Nors tūkstančiai sukurtų etatų lieka neužimti, Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė leido įdarbinti dar 41 valdininką Aplinkos ministerijos (AM) pageidavimu. Tuo Vyriausybė sukėlė opozicijos pasipiktinimą.
Tiesa, premjeras prisiekinėja, kad šis nepopuliarus sprendimas yra išimtis, kitos ministerijos esą nebegalės kada panorėjusios reikalauti papildomų etatų. Kirkilas žadėjo įpareigoti specialią komisiją peržiūrėti valstybės tarnautojų pasiūlą ir paklausą.
Tūkstančiai laisvų vietų
Vakar Vyriausybės posėdyje AM sekretoriui Aleksandrui Spruogiui nebuvo lengva pristatyti projektą, kuriuo prašyta sukurti 63 papildomus etatus.
Valstybės tarnybos departamento duomenimis, per pusketvirtų metų valdininkų gretos prasiplėtė 5500 naujų etatų, o vien per pastaruosius pusantrų metų – 3600. Nors didėjimas akivaizdus, šiemet baigiantis pusmečiui valstybės tarnyboje buvo 4700 laisvų etatų. Neužimtos darbo vietos finansuojamos iš valstybės biudžeto, todėl neišnaudojus lėšų darbo užmokesčiui metų pabaigoje šios „sutaupytos lėšos” skiriamos premijoms.
Spruogis posėdyje aiškino, kad per penkerius metus statybos darbų mastai padidėjo 70 proc., todėl atitinkamai padaugėjo ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų, statinių projektų, išduodamų statybos leidimų, statomų ir pripažįstamų tinkamais naudoti statinių. Ministerijos nuomone, būtina įdarbinti daugiau valstybės tarnautojų, kurie kontroliuotų statybas. Sekretorius tikino, kad tai viena iš priemonių kovoti su nelegaliomis statybomis.
AM duomenimis, apskričių viršininkų administracijoms trūksta 63 valstybės tarnautojų pareigybių. Vyriausybės prašyta įsteigti 26 naujus etatus, o 37 specialistus apskričių viršininkai įsipareigojo priimti į laisvas valstybės tarnautojų vietas. Ministerijai pavaldžioje Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje reikalauta įsteigti 15 darbo vietų.
Paskutinė išimtis
„Drįstu pasakyti, kad nematau tiesioginio ryšio tarp pareigybių kūrimo ir darbo kokybės gerinimo, – per Vyriausybės posėdį abejojo premjeras. – Tikiuosi, kad šioje Vyriausybėje bus pasiūlymų ir ką nors mažinti, ne tik didinti”.
Ministro pirmininko abejones parėmė Vyriausybės liberalcentristai, vidaus reikalų ir kultūros ministrai – Raimondas Šukys bei Jonas Jučas. Jiedu siūlė netenkinti pavienio AM prašymo, o po kurio laiko, gavus duomenis iš visų ministerijų, grįžti prie valstybės tarnautojų poreikio svarstymo. Kirkilas irgi mano, kad reikia „inventorizuoti” valstybės tarnautojus.
Tačiau AM pusėn stojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Ji dėstė, kad statybų kontrolės klausimas yra nedelstinai spręstina problema. Spruogio pastabą, kad etatų reikia ne ministerijos aparatui, o apskritims, parėmė Utenos apskrities viršininkės pavaduotojas socialdemokratas Vilius Cibulskas.
Šie argumentai įveikė Kirkilo skepticizmą ir jis pasiūlė „išimties tvarka” pritarti AM projektui.
Kurs „Saulėlydžio” komisiją
Šis Vyriausybės sprendimas papiktino Liberalų sąjūdį. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis išplatintame pranešime kritikuoja AM apetitą. „Seimas po ilgų bei atkaklių diskusijų priėmė naują Teritorijų planavimo įstatymą, kuriuo planavimo procedūros buvo gerokai supaprastintos. Šiuo atveju logiška būtų tikėtis valdininkų armijos sumažėjimo, tačiau Vyriausybė elgiasi priešingai ir toliau sėkmingai ją plečia. Tokio sprendimo kitaip, kaip paradoksaliu, vadinti neišeina”, – teigė Masiulis.
Pasak jo, akivaizdu, kad Kirkilo Vyriausybė puoselėja ydingas savo pirmtakių tradicijas.
Tačiau Kirkilas prižadėjo, kad ši Vyriausybė daugiau taip nesielgs. Ministrai sutarė, kad parengs informaciją apie ministerijų poreikius ir svarstys tai vienu kartu.
Vėliau premjeras žurnalistams pristatė idėją atkurti anksčiau Vyriausybėje veikusią „Saulėlydžio” komisiją. „Priimant pavienius sprendimus labai sunku susigaudyti, kokia yra situacija. Kiekvienas ministras moka apginti savo interesus, todėl reikia komisijos, kuri įvertintų, kaip yra dėl etatų, lėšų. Galbūt paaiškės, kad reikia mažiau, bet geresnių valdininkų”, – sakė jis.