Didžiausios Lietuvoje kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau” duomenimis, per paskutinius penkerius metus emigravusių skolininkų kiekis padaugėjo maždaug keturgubai.
Neslopstant emigracijai, Lietuvoje problemų kyla ne tik darbo jėgos vis labiau stokojančioms įmonėms, bet ir kreditus gyventojams suteikusioms bendrovėms.
„Žvilgsnio iš arčiau” duomenimis, šiuo metu iš fizinių asmenų bendrovės išieškomų skolų apie 12,5 proc. sudaro neatsiskaičiusių asmenų, kurie yra išvykę į užsienį, skolos. 2001 metais emigravę skolininkai sudarė apie 3 proc. visų įsiskolinusiųjų.
„Mūsų praktika rodo, kad retai emigruojama dėl to, kad slegia įsiskolinimai. Dažniausiai fiziniai asmenys, pasirašo įvairių sutarčių, pasiima kreditų pakankamai tikslingai – jau žinodami, kad ketina išvykti ir tikėdamiesi taip gauti pinigų ar paslaugų, tačiau išvengti įsipareigojimų”, – sakė „Žvilgsnis iš arčiau” generalinis direktorius Erikas Zubrus.
Visgi, pasak jo, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kad įsiskolinę asmenys emigruoja į užsienį siekdami užsidirbti ir grąžinti nesumokėtas sumas. „Deja, tačiau ne visi pinigų užsidirbę užsienyje ir grįžę į šalį po kelerių metų pertraukos nori atsiskaityti su kreditoriais. Jie tikisi, kad jų skolos jau pamirštos ir niekas nebesuseks”, – teigė bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau” vadovas.
Skolų išieškotojai kontaktų su išvykusiais skolininkais dažniausiai ieško per gimines. „Praktikoje pasitaiko visko – ir geranoriškos pagalbos iš artimųjų, kurie informuoja išvykusius giminaičius ar net patys už juos atsiskaito. Bet neretai pasitaiko ir piktybiško vengimo bendrauti bei skolininko slapstymo”, – pasakojo E. Zubrus.
Tokioje situacijoje kaip vieną efektyviausių „kovos” priemonių skolų išieškotojai mini fizinių asmenų skolininkų registrus, kuriuose užfiksuojama informacija apie gyventojų įsiskolinimus. Tad, grįžę į Lietuvą emigrantai, jau įtraukti į „juoduosius sąrašus” problemų gali išvengti tik tol, kol nesikreipia į bankus, telekomunikacijų, draudimo, lizingo ir kitas bendroves, kurios, prieš sudarydamos sutartis su fiziniais asmenimis, praktiškai visuomet patikrina jų skolinimosi istorijas registruose.
Šiuo metu didžiausiuose Lietuvoje fizinių asmenų registruose yra sukaupta apie 0,4 mln. įrašų apie esamas fizinių asmenų skolas.