Seime – žaidimai su Kalėdų atostogomis

Per vasaros karščius Seimo nariai rūpinasi tautiečių žiemos poilsiu. Atgaivinta nemari jau tapusi idėja įteisinti Kalėdų atostogas.

Nors išėjo vasaros atostogų, parlamentarų galvose – Kalėdos. Šią savaitę Seimo sekretoriate socialdemokratas Edvardas Žakaris įregistravo savo siūlymą taisyti Darbo kodeksą taip, kad visi lietuviai žiemą galėtų mėgautis Kalėdų atostogomis.

Lygiai tokia pati idėja Seime sklandė ir praėjusiais metais. Tuomet iniciatyvos autorius buvo liberalcentristas Algis Čaplikas, bet Seimas nepritarė jo sumanymui ir balsavo už kitokį švenčių dienų kompensavimo mechanizmą.

Ilgos Kalėdos

Prieš 2005-ųjų Kalėdas skubiai Seimo priimtos Darbo kodekso pataisos nustatė, kad poilsio dienos, sutampančios su valstybinių švenčių dienomis, perkeliamos į artimiausią po jų einančią darbo dieną. Šis reikalavimas taikomas ir toms dienoms, kurios visada švenčiamos sekmadieniais, pavyzdžiui, Velykos, Motinos diena.

Įsigaliojus šiai pataisai lietuviai Jonines šventė tris dienas, o Valstybės dieną, liepos 6-ąją, – keturias.

Žakaris siūlo poilsio dienas, sutampančias su šventėmis, perkelti ne į artimiausią darbo dieną, o į gruodžio 24-ąją, Kūčių dieną, ir po gruodžio 26-osios. Jeigu per metus susidarytų 4-5 su šeštadieniu ir sekmadieniu sutampančios šventinės dienos, lietuviai Kalėdas galėtų švęsti savaitę.

Paklaustas, kodėl būtent dabar teikė tokią pataisą, socialdemokratas sakė anksčiau turėjęs daug darbų, o darbymečiui atslėgus, kol neišvažiavo iš Vilniaus, nutarė tai padaryti. „Man svarbiausia, kad laisva būtų paskelbta Kūčių diena”, – teigė Žakaris.

Anot jo, kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta ir kita švenčių dienų perkėlimo tvarka. Seimo narys prisipažino, kad ne visi pritaria Kalėdų atostogų idėjai, kitiems priimtina švęsti po vieną dieną. Vis dėlto jis pasisako už pirmąjį variantą.

Dviejų siūlo nejudinti

Žakaris taip pat siūlo švenčių dienų, tradiciškai minimų sekmadienį (tokios yra dvi – Velykos ir Motinos diena), neperkelti į artimiausią po jų einančią dieną. Kol kas tokios dienos yra dvi – pirmoji Velykų ir Motinos, bet netrukus gali būti įrašyta ir trečioji – Tėvo.

Tokį projektą yra pateikusi ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

„Nelogiška tas šventes kilnoti, kai jos tradiciškai minimos sekmadienį”, – LŽ sakė Vėsaitė. Pasak parlamentarės, dėl laisvų dienų gausos nukenčia ir žmonių atlyginimai.

Nori senos tvarkos

Pirmasis šiemet, gegužės mėnesį, taisyti (ir gana drastiškai) Darbo kodeksą pasiūlė konservatorius Jurgis Razma.

Jo nuomone, būtina apskritai panaikinti skubotai Seimo priimtas pataisas, įgalinusias perkelti su laisvadieniais sutampančias švenčių dienas. Seimo nario įsitikinimu, grąžinus senąją, iki praėjusio metų gruodžio galiojusią, tvarką, būtų išvengta verslo trikdymo ir girtuoklystės plitimo, o į biudžetą įplauktų daugiau pinigų.

Per pasibaigusią Seimo sesiją Razmos projektas taip ir nebuvo pradėtas svarstyti. „Geriausia būtų, kad visos Darbo kodekso pataisos būtų pateiktos vienu metu, tuomet rastume racionalią išeitį, ieškotume kompromisų”, – vakar LŽ sakė Razma.

Seimo narys tvirtino nesąs užsispyręs ir, ko gero, leistųsi įtikinamas dėl Kalėdų atostogų būtinybės. Kita vertus, jo nuomone, yra ir kitas patrauklus variantas – kompensuojamąsias dienas leisti žmonėms prisidėti prie atostogų.

Kartą jau atmetė

Beje, į Razmos pateiktą Darbo kodekso pataisą, kad būtų panaikintas dienų kilnojimas, žaibiškai reagavo liberalcentristai. Jau kitą dieną Seimo sekretoriatas sulaukė trijų liberalcentristų alternatyvos. Jie, panašiai kaip Žakaris, švenčių dienas siūlo perkelti taip, kad nuo Kūčių iki Naujųjų susidarytų maždaug dešimt laisvadienių. Tiesa, pernai Seimas Kalėdų atostogų idėją atmetė.

„Nesinorėtų skubėti, klausimą reikia gerai išdiskutuoti, aptarti, tuomet galima būtų pataisą priimti”, – vakar LŽ sakė Čaplikas.

Anot parlamentaro, jei per rugsėjo 10 dieną prasidėsiančią Seimo sesiją pavyktų pataisyti Darbo kodeksą, jau per 2007-ųjų Kalėdas tautiečiai galėtų džiaugtis žiemos atostogų malonumais.

Tauta už atostogas

Rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT pernai prieš Kalėdas atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad tauta, ypač jaunesnioji jos dalis, trokšta Kalėdų atostogų.

77,5 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad reikia įteisinti Kalėdų atostogas. Tokių atostogų būtinybės motyvai – noras pailsėti ir tai, kad švenčių savaitė vis tiek nedarbinga.

74,1 proc. apklaustųjų tvirtino, kad, įteisinus Kalėdų atostogas, jie pasijustų esą tikresni europiečiai. Tokią nuomonę dažniau išsakė jaunesni ir labiau išsilavinę žmonės.

Daugiau negu pusės apklaustųjų manymu, atostogaudami jie nenuskriaustų valstybės. 68,4 proc. respondentų nepritarė teiginiui, jog valstybė nėra tokia turtinga, kad suteiktų gyventojams daug poilsio dienų. Jaunesni ir labiau išsilavinę apklaustieji nemano, kad Kalėdų atostogos sukeltų stresą ar būtų nuostolingos finansiškai.

Vyresni ir gaunantys mažesnes pajamas žmonės tvirtino, kad Kalėdų atostogos ir pasirengimas joms sukeltų stresą. Tokiai nuomonei pritaria ir miestelių gyventojai. Ši grupė apklaustųjų (38,5 proc.) tvirtino, kad tokioms šventėms neturi pinigų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Seime – žaidimai su Kalėdų atostogomis"

  1. Rugiagėlė

    Na kam tos atostogos Kalėdinės, nebent tiems kas turi pinigų ir gali kur nors išvykti. Užteks tiek kiek yra,nes ką žiemą veikt, atsibosta skaityt, svečius priiminėt, valgyt, teliką žiūrėt . Per Kalėdas galvos iš šaldytuvų visiems neišlenda 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.