Kokie reikalavimai taikomi įmonei, kai ji, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, nori priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams beviltiškos skolos sumą, kuri sudaro 4500 litų?
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 25 straipsnio nuostatas, skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas, jeigu mokesčių mokėtojas įrodo skolos beviltiškumą.
Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 patvirtino „Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisykles” (Žin., 2002, Nr. 16-644; nauja redakcija: 2006, Nr. 30-1071).
Šių taisyklių 30 punkte (galioja apskaičiuojant 2006 ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną) nurodyta, kad, norint pripažinti skolas beviltiškomis, neprivaloma turėti teismo ar teismo antstolio dokumentų, kai vieno skolininko skolos suma per vieną mokestinį laikotarpį neviršija 5000 litų. Tačiau, šiuo atveju įmonė turi turėti kitus dokumentus, įrodančius, kad buvo siekiama atgauti skolą ir jos atgauti nėra galimybės (t. y. susirašinėjimo su skolininku dokumentus – aktus, raginimus; bankų, audito firmų ir kitų organizacijų rašytinę informaciją, susijusią su skolininko finansinės būklės įvertinimu ir kt.). Tuo atveju, kai siunčiami laiškai dėl pastangų susigrąžinti skolas, šie laiškai turėtų būti registruoti.
Vadinasi, įmonė, turėdama anksčiau minėtus dokumentus, 4500 litų sumą galės pripažinti beviltiškomis skolomis ir, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais.