Pirmadienį „Panevėžio balsas” skaitytojams pateikė dienos klausimą: „Ar reikalingas Lietuvoje krematoriumas?”. 60 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš krematoriumo įrengimą.
Tačiau Lietuvoje krematoriumas greičiausiai bus. Rudenį Seimas turėtų apsispręsti dėl įstatymo, leisiančio šalyje kremuoti palaikus. Nors informacija apie būsimo krematoriumo statybą dar įslaptinta, žinoma, kad pirmieji žingsniai jau žengiami.
Kremuoti veža į Rygą
Kol kas mirusieji vežami deginti į Rygą: Lietuvoje krematoriumo nėra. Bendrovės „Grauduva” direktorė Angelė Kirklienė teigia, kad po mirties būti sudegintiems atsiranda vis daugiau norinčiųjų. „Anksčiau prieš mirtį tokią valią pareikšdavo du trys žmonės, dabar per metus į Rygos krematoriumą vežame iki dešimties palaikų”, – sako direktorė. Ji mano, kad krematoriumas Lietuvoje jau seniai reikalingas. Kadangi kremuojamų mirusių nėra labai daug, visos šalies poreikius patenkintų vienas krematoriumas, nesvarbu, kokioj šalies vietoj jis būtų pastatytas.
„Vežant palaikus į Rygą, susidaro gana daug nepatogumų. Net ir eilėje užsiregistravus tenka palaukti”, – sako A.Kirklienė. Dažniausiai karstas su mirusiuoju į Latviją išvežamas naktį, o urna su jo pelenais į Panevėžį grįžta kitos dienos popietę. „Norą po mirties būti sudeginti žmonės pareiškia sudarydami išankstines laidojimo sutartis, pasako apie tai artimiesiems. Vieni pageidauja, kad pirmiausiai būtų šarvojami, paskui vežami į krematoriumą, kiti prašo visai nešarvoti, – teigia direktorė. – Yra pageidaujančių, kad būtų šarvojama urna su pelenais”.
Krematoriumas, pasak direktorės, yra ir Minske, tačiau ten nuvažiuoti gana sudėtinga.
Meldžiasi taip pat
Šv.Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Petras Baniulis teigia, kad bažnyčia nėra nusistačiusi prieš krematoriumus. Jeigu pareiškiama tokia valia, mirusysis gali būti deginamas. „Iš dulkės kilę, dulkėmis ir virstame, – teigia dvasininkas. – Tradiciškai įprasta laidoti žemėje, tai mums priimtiniau. Tačiau žinome, kad žemės kapinėms trūksta. Tad ir kremavimo tradicijos po truputį pradeda prigyti”.
Klebonas sako, kad ir jam pačiam teko dalyvauti laidojant kremuotus palaikus. Apeigos ir maldos – tokios pat, kaip ir atsisveikinant su į žemę užkasamu velioniu.
Reikalinga paslauga
Kad jau atėjo laikas ir Lietuvoje statyti krematoriumą, neabejoja ir miesto kapines eksploatuojančios bendrovės „Panevėžio gatvės” vyriausiasis inžinierius Jonas Lauraitis. „Tai bus reikalinga ir naudinga paslauga”, – sako vyriausiasis inžinierius.
Kiekvienais metais Šilaičių kapinėse palaidojama maždaug 500 mirusiųjų, panašiai tiek pat šalia anksčiau mirusių artimųjų amžinojo poilsio vieton atgulama ir Ramygalos gatvės kapinėse. „Šilaičiuose dabar įrengėme 400 papildomų kapaviečių, netrukus ten bus pradėta laidoti, – sako J.Lauraitis. – Jau nutiesėme takus, vežame smėlį, teritorija bus aptverta. Pietinėje kapinių pusėje projektuojamos didesnės papildomos kapinės. Tačiau, metams bėgant, ir tos vietos bus užpildytos”.
J.Lauraitis ir pats sako ne kartą matęs laidojant urną su pelenais, dažnai – iš tolimų kraštų atvežtą. Prigijus kremavimo tradicijai, tokiems laidojimams reikėtų daug mažiau žemės. O kai kas galbūt urnas saugotų ir namuose.