Nors įvairios Europos Sąjungos institucijos Briuselyje lietuviams siūlo šimtus darbo vietų, tautiečiai pasinaudoti galimybe užsitikrinti sotų rytojų neskuba. Vien Europos Komisija iki 2010-ųjų planuoja įdarbinti 241 darbuotoją iš Lietuvos.
Kasmet mažėja
Kad gautų darbą Europos Komisijoje, Parlamente ar kitoje institucijoje, kandidatams reikia įveikti net keturis konkurso etapus.
Visiems kandidatams – aukščiausio rango vadybininkams, skyrių vedėjams, vertėjams ir net sekretorėms atrankose tenka dalyvauti kone metus. Tačiau laimėtas konkursas dar nesuteikia galimybės mėgautis valdininko gyvenimu – dažnai visus etapus įveikę žmonės įrašomi į rezervo sąrašą, kuriame išbūna iki dvejų metų. Nėra jokios garantijos, kad į rezervą patekęs konkurso laimėtojas kada nors gaus išsvajotąjį darbą.
Į Lietuvos viešojo administravimo instituto organizuojamus mokymus „Kaip pasirengti dalyvauti atviruose Europos Sąjungos institucijų konkursuose” kasmet ateina vis mažiau žmonių.
Instituto atstovė ryšiams su visuomene Daiva Žilinskienė sakė, kad taip galėjo nutikti todėl, kad daugelis kandidatų jau yra patekę į rezervą ir laukia, kol juos pakvies dirbti.
„Ruošiamės agituoti jaunimą dalyvauti atrankose – važiuosime į aukštąsias mokyklas ir rengsime mokymus”, – tikino ji.
Į Klaipėdos universitetą instituto dėstytojai žada atvykti rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Čia jie surengs dviejų dienų mokymus.
Visą informaciją apie laisvas pozicijas ir konkurso sąlygas D.Žilinskienė kvietė ieškoti interneto svetainėje www.es-isidarbinimas.lt.
Neužtenka kantrybės
Pasak LR Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento Politinio ir institucinio bendradarbiavimo skyriaus pareigūnės Gitanos Skripkaitės, lietuviams yra sudarytos palankios sąlygos dalyvauti konkursuose.
„Mums galioja supaprastintos sąlygos. Kandidatai iš Lietuvos konkuruoja tik su naujai priimtų devynių šalių atstovais”, – aiškino ji.
Tačiau, pasak jos, neverta tikėtis pereiti visus atrankos etapus be specialaus pasiruošimo – reikia mokėti kalbas, žinoti nemažai faktų apie Europos Sąjungą ir jos institucijas.
„Nežinia kodėl, bet į pirmąjį atrankos etapą paprastai ateina tik pusė tų, kurie buvo užsiregistravę. Gal atrankos data pasitaiko netinkama, o gal tiesiog suabejoja savo jėgomis?” – svarstė G.Skripkaitė.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė neatmetė galimybės, kad lietuvius baugina atrankos trukmė – beveik metai. „Ne visi sulaukia darbo net ir patekę į rezervo sąrašus – pasikeičia šeimyninė padėtis ir panašiai”, – aiškino G.Skripkaitė.
Anot jos, patogiausia darbo ES institucijose ieškoti gyvenant Briuselyje. „Tada gali greičiau susekti, kokios vietos atsilaisvino”, – sakė ji.
Jaučia diskriminaciją
Tačiau net ir atvykę dirbti į Briuselį, lietuviai neretai nusivilia. Juristu Europos Komisijoje dirbantis vilnietis, kuris atsisakė viešinti savo vardą, „Klaipėdai” sakė, kad neseniai buvo sumažinti klerkų atlyginimai.
„Pinigai čia geri, bet ne tokie, kaip kadaise buvo. Algas daugiausiai sumažino naujai į ES priimtų šalių atstovams. Pasijutome diskriminuojami”, – teigė jis.
Diskriminaciją lietuvis pajuto dar tada, kai, įveikęs nesibaigiančius konkursus, atvyko dirbti į Briuselį. „Mane priėmė dirbti į žemesnes pareigas, nei buvo žadėta, todėl Komisiją padaviau į teismą”, – aiškino jis.
Vaikinas pasakojo, kad ES institucijos bijo jaunų ir ambicingų lietuvių. „Institucijų senbuviai savo laiku per pažįstamus ten pateko, todėl bijo mūsų konkurencijos. Mūsiškės net sekretorės su magistro laipsniais, nors jų darbas – stovėti prie kopijavimo aparato”, – piktinosi jis.
Juristas tikino, kad daugelis lietuvių netiki gausią darbą, nes, anot jo, įveikti konkursą įmanoma, tačiau patekti į Briuselį iš darbuotojų rezervo sąrašo – labai sudėtinga.
Nemoka kalbų
Vaikinas pasakojo, kad didžiausia lietuvių problema – menkas užsienio kalbų mokėjimas. „Todėl geri teisininkai ir ekonomistai nepereina atrankos, tačiau tai nereiškia, kad jie – prasti specialistai”, – teigė jis.
Europos Komisijoje pusantrų metų sekretore dirbanti klaipėdietė, kuri taip pat prašė neminėti jos vardo, dienraščiui sakė, kad prieš kelis metus įsidarbinti Briuselyje norėjusiems lietuviams labai trūko informacijos apie konkursą ir jo etapus.
„Dabar informacijos daugiau, bet lietuvių padaugėjo labai neženkliai. Gal viską nulemia mūsų tautos pasyvumas?” – spėliojo ji.
Klaipėdietė minėjo, kad aktyviausiai dėl laisvų vietų kovoja lenkai ir vengrai.
Abu pašnekovai ragino pirmąkart neperėjusius konkurso bandyti dar kartą.
„Čia viskas priklauso nuo sėkmės. O kai patenki į rezervą, geriausia pačiam domėtis, kokioms institucijoms reikia darbuotojų, nes Lietuvos atstovybė Briuselyje nesivargina padėti savo tautiečiams”, – tikino jie.
Anot jų, nedelsiant į darbą priima tik lietuves sekretores, nes jų trūksta labiausiai.