Nuslepia arbatpinigius

Vasarą, padidėjus turistų srautui, padavėjai už aptarnavimą iš arbatpinigių užsidirba antrą algą.

Dar nebuvo nė vieno žmogaus, deklaravusio pajamas, gautas arbatpinigiais.

Surenka daugiau

Bendrovės „Čilija” rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Gumauskas pastebėjo, kad Lietuvoje arbatpinigių davimo tradicijos dar tik pradėjo formuotis.

„Kiek palikti, yra kiekvieno sprendimas. Pradeda ryškėti tendencija, kad svečiai palieka apie 10 procentų arbatpinigių”, – teigė jis.

Vasarą arbatpinigiai yra sąlyginai didesni nei žiemą.

Baltais centais nepažeria

Bendrovės „HBH Juozo alus” savininkė Rada Matulevičienė teigė, kad žmonės palieka nuo 1 iki 10 proc. nuo sąskaitos dydžio arbatpinigių.

Dažniausiai paliekama padavėjos atnešta grąža centais. Už ypač gerą aptarnavimą ir papildomai pinigų pridedama. Tačiau baltų centų iš piniginės netraukiama.

Padavėjai nepasikuklina paimti arbatpinigių ir didesnę kupiūrą, net šimtą litų.

R.Matulevičienė mano, kad arbatpinigiai skatina darbuotojus geriau dirbti. „Apskaitos, kiek yra surenkama arbatpinigių, nevedame. Iš pokalbių su padavėjais susidariau įspūdį, kad vasarą jie gauna gerokai daugiau arbatpinigių”, – teigė ji.

Padeda pasirinkti laiką

Kirpyklose taip pat formuojasi arbatpinigių davimo tradicija. Kirpėjams yra paliekama nuo 2 iki 50 litų.

Bendrovės „Aidos studija” direktoriaus pavaduotoja Edita Vinkšnienė mano, kad arbatpinigiai darbo kokybei įtakos neturi.

„Tačiau per pietus, prieš ar po darbo norinčiam užsiregistruoti žmogui, kuris nuolatos palieka arbatpinigių, yra lengviau, nei tam, kuris jų nepalieka”,- tikino ji.

Svetimtaučiai įpratę

Vieno Palangos viešbučio pardavimų vadybininkė pastebėjo, kad lietuviai vis dar nėra linkę palikti arbatpinigių kambarinėms, kaip tai daro užsieniečiai.

Klientai, viešbutyje pasiliekantys trumpesniam laikui, merginoms, tvarkančioms kambarius, palieka mažiau arbatpinigių, nei tie, kurie apsigyvena ilgesniam laikui.

Linksminantis negaili

Padavėja uostamiestyje dirbanti Aušra pasakojo, kad populiarioje kavinėje centre su lauko terasa, ji per dieną gali uždirbti apie 40 litų arbatpinigių.

Vakare padavėjos jų gauna trigubai daugiau nei dieną, nes pietaudami žmonės padavėjoms atlygio už malonų aptarnavimą vis dar pagaili. Vakarais, pavartojus alkoholio, kišenės būna atveriamos plačiau.

Per mėnesį arbatpinigių gaunama suma sudaro antrą algą – apie 600 litų. Tačiau dėl to, Aušros manymu, nukenčia atlyginimas – padavėjoms kavinėse yra mokama tik šiek tiek didesnė alga nei minimumas.

Įvairiose kavinėse įplaukos už gerą aptarnavimą yra paskirstomos skirtingai. Vienose juos gauna vien padavėjos, kitose – pinigai yra pasidalijami ir su barmenais bei virėjais.

Vengia deklaruoti

Jeigu darbuotojas arbatpinigių neatiduoda darbdaviui, o pasilieka sau, tai metams pasibaigus jis tuos pinigus turėtų deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir sumokėti 27 procentų pajamų mokesčio dydį nuo arbatpinigių sumos.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Karolina Kažukauskaitė teigė, kad neskubama deklaruoti šių pajamų. Klaipėdoje negauta nė vienos deklaracijos dėl gautų arbatpinigių. „Tai – ne Klaipėdos ar Lietuvos, o tarptautinė problema”,- teigė ji.

Negaili senoliai

Padavėjai Škotijoje gauna apie 250 Lt arbatpinigių per savaitę. Jų savaitės uždarbis yra apie 1000 litų. Užsienyje padavėja dirbusios Sandros Vaišvilaitės teigimu, svečiose šalyse yra priimta palikti 10 proc. nuo mokamos sumos.

Dosniausiai arbatpinigių pažeria vyresnio amžiaus amerikiečiai ir Britanijos gyventojai. Jaunesni esą šykštesni. Prancūzai ir italai pinigų padavėjoms nepalieka.

„Viešbučiuose ilgesniam laikui apsistoję poilsiautojai palikdavo daugiau pinigų. Tačiau žmonės nepalikdavo arbatpinigių kambarinėms, su kuriomis nebendraudavo”,- teigė ji.

Kai kurios kavinės pačios nusprendžia, kad yra privalu mokėti už aptarnavimą, ir čekyje nurodo fiksuotą aptarnavimo mokestį.