Trumpam išskridęs už Atlanto Darius Songaila į Lietuvos rinktinės stovyklą grįžta ramus. Praėjusią savaitę 28 metų puolėjas pasirašė 4 metų 21 mln. dolerių vertės sutartį su „Washington Wizards”. Komanda, garsėjančia aštriu puolimu ir didelėmis ambicijomis pasiekti NBA viršūnę.
Prieš trejus metus Darius Songaila rizikavo – atsisakė lyderio vaidmens bei garantuoto dvejų metų kontrakto su Maskvos CSKA ir išvažiavo trinti suolo į Ameriką.
Marijampolietis svajojo žaisti NBA. Tačiau naujokų biržoje lietuvį pašaukęs „Boston Celtics” klubas sutarties nepasiūlė. Metus parungtyniavęs Eurolygoje D.Songaila įrodė, kad turi savybes, reikalingas NBA krepšininkui. Jis sulaukė pasiūlymo iš „Sacramento Kings”, todėl neišgyvendamas dėl perpus mažesnio atlyginimo paliko Maskvą ir tapo NBA atsarginiu.
Po trejų metų, praleistų žvaigždžių šešėlyje Sakramente ir Čikagoje, pagaliau atėjo ir D.Songailos žvaigždžių valanda. Šią vasarą paskui 28 metų lietuvį jau bėgiojo daugiau nei dešimties NBA klubų vadovai. Lietuvos rinktinės puolėjas nusprendė priimti „Washington Wizards” pasiūlymą.
Pažįstama trenerio sistema
– Dariau, ne kartą esate sakęs, jog krepšininko svajonė – visą karjerą rungtyniauti vienoje komandoje. Vašingtone apsistosite ilgam. Ar tai buvo svarbiausia derantis dėl naujos sutarties?
– Ta mano svajonė neišsipildė. Per penkerius metus pakeičiau keturias komandas. Bet dabar penkerius metus bus ramu. Labai gerai jaučiuosi. Nebereikės kiekvieną vasarą jaudintis ir ieškoti naujo kontrakto.
– Kaip šią vasarą vyko derybos su NBA komandomis?
– Ilgai. Nuo liepos 1 d., kai jau leidžiama derėtis, vyko įvairūs pokalbiai. Pradžioje kalbėjome su „New Jersey Nets”, „Miami Heat”, „Denever Nuggets”. Paskui – su „Indiana Pacers”, „Cleveland Cavaliers”, „Sacramento Kings” ir, aišku, „Chicago Bulls”.
– Kodėl išsiskyrėte su Čikagos klubu?
– Kai „Bulls” įsigijo puolėją Beną Wallace’ą, klube nebeliko tiek pinigų, kad galėtų man pasiūlyti geras sąlygas. Ne tiek, kiek galėjau gauti kitur.
– „Wizards” pasirinkote dėl geriausių finansinių sąlygų?
– Ne tik. Pažiūrėjus į dabartinę komandos sudėtį atrodo, kad turėčiau gauti pakankamai žaidimo laiko.
Man pažįstama trenerio Eddie Jordano Princetone’o sistema, kuri buvo naudojama ir „Kings” komandoje (puolant kamuolys pirmiausia perduodamas vidurio puolėjui, kad šis taptų įžaidėju. – Red.). Turėčiau lengvai ją įvaldyti.
Komandos draugai buvo priešai
– „Bulls” komandoje vienu metu žaidėte starto penkete, bet vėliau vėl tapote žaidėju nuo suoliuko. Kokia konkurencija laukia Vašingtone?
– Jei aš gaunu žaisti, man nėra skirtumo, ar rungtynes pradėti starto penkete, ar vėliau. Būsiu patenkintas, jei rungtyniausiu po 20 minučių per mačą.
Su kai kuriais „Wizards” krepšininkais yra tekę susidurti NCAA. Trejus metus vidurio puolėjas Brandonas Haywoodas buvo „Wake Forest” priešininko Šiaurės Karolinos universiteto komandoje. Antawnas Jamisonas paliko šią ekipą tais metais, kai pradėjau žaisti NCAA. Vašingtone jis žaidžia „trečiuoju numeriu”. Kartu su Gilbertu Arenasu A.Jamisonas stovyklauja su JAV rinktine ir ruošiasi pasaulio čempionatui. Jie yra žvaigždės.
– „Bulls” treneris Scottas Skilesas akcentavo gynybą. Jūsų pagrindinė užduotis toje komandoje buvo apsiginti ir padėti kitiems. Kaip bus „Wizards” ekipoje?
– Apie tai dar anksti kalbėti, bet kiekviena komanda skirtinga. Čikaga visoje lygoje per pastaruosius dvejus metus pirmavo pagal gynybą, todėl aišku, kad Vašingtone taip pat nebus.
Bet gynyba visur yra svarbus aspektas. Kai ruošdavomės susitikimui su „Wizards”, žaidimo planas priklausydavo nuo individualių varžovų komandos žaidėjų. Aš gindavausi prieš puolėjus: Jaredą Jeffriesą, A.Jamisoną, Ethaną Thomasą.
– Ar per artimiausius penkerius metus „Wizards” turi šansų laimėti NBA?
– Man atrodo, kad šansų pakilti yra. Pietryčių divizionas yra ne toks stiprus, koks buvo Centro, kuriame žaidė „Bulls”.
Dvejus pastaruosius metus „Wizards” pateko į atkrintamąsias varžybas. Komanda konferencijoje buvo ne aštuntoje vietoje, o ketvirtoje-penktoje. Viskas priklausys nuo mūsų pačių – žaidėjų ir trenerių.
Rizika pasiteisino
– Robertas Javtokas nesutiko su „San Antonio Spurs” siūlytomis sąlygomis ir vietoj NBA pasirinko Eurolygą. Arvydas Macijauskas po metų „New Orleans Hornets” nutarė palikti NBA. Ką manote apie jų sprendimus?
– Viską lemia kontraktų sumos ir sąlygos.
Maco sprendimą visiškai suprantu. Man nebuvo tokia kaip jo situacija. Taip susiklostė, kad jau pirmą sezoną gavau žaisti po 13 minučių per rungtynės. Mano šansas atėjo, ir dabar viskas einasi gerai.
A.Macijauskas yra aukšto lygio žaidėjas ir kovotojas. Jam norisi žaisti. Jis per jaunas, kad visą laiką sėdėtų ant suolo.
– 2003 m. iš Eurolygos atvažiuodamas į NBA rizikavote – sutikote žaisti už mažesnius pinigus, negu siūlė CSKA. Tikėjote, kad ateityje NBA gausite tokius, kokių Europoje neuždirbsi?
– Visa mano rizika atsipirko. Maskvos klubui palikau daugiau nei pusę milijono dolerių tam, kad išvažiuočiau į NBA. Metus žaidžiau už nieką.
Dabar sulaukiau savo dienos ir įvykdžiau planą – pasirašyti ilgalaikę sutartį.
Konkurencija negąsdina
– Liepos pradžioje atvykote į Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklą, bet, vengdamas traumos, kontaktiniame žaidime nedalyvavote. Kokia dabar jūsų sportinė forma?
– Aš atostogų neturėjau. Visą laiką sportavau, bet tik tiek, kiek man gydytojai leido po kojos traumos. Negalima iš karto pradėti šokinėti.
Rinktinėje kasdien vyko po dvi treniruotes. Pirma pabėgiodavau, paskui dirbdavau štanginėje, o vakare – lauke. Stovykloje Druskininkuose pradėsiu treniruotis visa jėga.
– Į Lietuvos rinktinės sunkiojo krašto puolėjo vietas pretenduoja ne vienas žaidėjas. Ar nebijote konkurencijos?
– Manęs konkurencija niekada negąsdino. Jeigu jos nebūtų, nė vienas krepšininkas netobulėtų.
Konkurencija naudinga ne tik rinktinės senbuviams, bet ir jaunimui. Šiemet komanda gerai suburta. Pagrindinis klaustukas treneriams yra įžaidėjas, bet ir ši problema bus išspręsta.
– Ar jaučiatės jau iškovojęs bilietą į Japoniją?
– Viskas priklausys nuo trenerių. Ką aš galvoju yra vienas dalykas, o ką treneriai – kitas.
Lietuvos rinktinės nepamirš
– Kovo mėnesį patyrėte kojos traumą – skilo kojos nykščio kaulas. Per penkis mėnesius nesužaidėte nė vienerių rungtynių. Ar jaučiate, kad nepraradote budrumo aikštėje?
– Forma atsiranda, kai žaidi. Dabar Lietuvos rinktinėje yra ne vienas mano pozicijos žaidėjas. Jei vienas iš mūsų kurią dieną nepaloš, jį pakeis kitas.
– Pernai Europos čempionate nedalyvavote, nes neturėjote sutarties ateinančiam sezonui. Ar bus lengviau atvykti į rinktinės stovyklą ateityje, nes dabar pasirašėte ilgalaikę sutartį?
– Aišku, neatvažiuosiu į pačią pirmą rinktinės stovyklą tik todėl, kad turiu 5 metų kontraktą.
Prie komandos prisidėsiu, bet reikia ir poilsio. Nežinau, ar po 5 metų dar galėsiu žaisti rinktinėje. Žais jaunesni.
– Pirmas jūsų tikslas buvo patekti į NBA. Paskui norėjote lygoje išsilaikyti bent 4,5 metų – tai yra žaidimo NBA vidurkis. Kas dabar jums svarbiausia?
– Turiu daug tikslų. Pasirašiau sutartį su „Wizards”, kitas tikslas – pasaulio čempionatas. Niekada nesu žaidęs šiose pirmenybėse.
Turime gerą komandą ir galimybę kažką laimėti. Po to tikslu taps sėkmingas sezonas NBA.
Grįžo prie 9-ojo numerio
Ketvirtadienį „Verizon Center” arenoje, kurioje rungtyniauja ne tik „Wizards”, bet ir NHL klubas „Washington Capitals” su Dainiumi Zubrumi, vykusioje spaudos konferencijoje „Wizards” vadovai D.Songailai įteikė „Wizards” marškinėlius su devintu numeriu. Šiuo numeriu lietuvis žaidė 2003 m. Europos krepšinio čempionate, kai Lietuvos rinktinė iškovojo auksą, ir 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse.
„Man ši diena ypatinga ir laiminga, nes įsigijome žaidėją, kuris mums padės”, – gražių žodžių D.Songailai negailėjo garsusis Vašingtono komandos savininkas Abe Pollinas. 81 metų nekilnojamojo turto magnatas yra ilgiausiai NBA klubą valdantis žmogus istorijoje. „Wizards” jam priklauso jau 42 metus.
„Mums reikėjo aukšto ir galingo žaidėjo, kuris galėtų kovoti dėl atšokusių kamuolių, mesti į krepšį ir pataikyti baudas, – sėdėdamas greta 205 cm ūgio puolėjo kalbėjo A.Pollinas. – Komanda gali pelnyti daug taškų, D.Songaila gali prie to prisidėti. Tačiau reikia dirbti ir gynyboje. Šis vaikinas moka ir tai. Jis yra geras žaidėjas”.
D.Songaila santūriai šypsojosi ir pažadėjo atiduoti visas jėgas: „Nebūsiu pats atletiškiausias žaidėjas. Nedėliosiu į krepšį kaip išprotėjęs. Bet aš galiu pataikyti, galiu perduoti kamuolį. Vieną dalyką garantuoju – rungtyniausiu atkakliai ir kietai”.