Europos vaistų vertinimo agentūra (EMEA) išdavė licenciją prekybai Europoje nauju vaistu nuo vėžio „Nexavar”. Nuo šiol naujasis medikamentas tabletėmis, skirtas inkstų vėžiui gydyti, bus prieinamas ir pacientams Lietuvoje.
Praėjusių metų gruodį gydymas „Nexavar” (sorafenib) buvo įteisintas JAV, o 2006 metų kovą – Šveicarijoje.
Naujasis vaistas – skirtas gydyti išplitusį inkstų vėžį. Klinikinių tyrimų metu nustatyta, jog medikamentas efektyviai stabilizuoja ligos eigą ir sumažina vėžio plitimą. „Nexavar” taip pat sumažina vėžio sukeliamus negalavimus tokius kaip kosulys, karščiavimas, kvėpavimo sutrikimus, todėl pacientai, dalyvavę tyrime, galėjo užsiimti kasdieniais darbais.
Vokietijos medicinos korporacijos „Bayer” sukurtas vaistas stabdo vėžinių ląstelių augimą bei plitimą ir neleidžia formuotis naviko kraujotakai.
Sorafenib gali būti skiriamas pacientams, sergantiems tokia išplitusia inkstų vėžio forma, kurių gydytojai nerekomenduoja gydyti preparatais, turinčiais interferon-alfa ar interleuchine2 ir tais atvejais, jei šie preparatai nedavė jokio rezultato.
„Džiaugiamės, kad nuo šiol ir Europoje naujasis vaistas bus prieinamas pacientams, kuriuos palietė sunki liga”, – sako Niclas Ringberg, „Bayer Norden” onkologijos departamento direktorius.
Mokslininkai mano, jog sorafenib gali būti plačiai pritaikomas onkologijoje ir naudojamas ne tik inkstų vėžiui gydyti. Tikimasi, jog artimiausiais metais šis vaistas gali būti įregistruotas ir kitoms onkologinėms ligoms gydyti. Jau šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai duoda teigiamų rezultatų gydant melanomą ir kepenų vėžį. „Bayer” kompanija savo tyrimų centruose taip pat planuoja tirti vaisto efektyvumą gydant ir plaučių vėžį.
„Nexavar” (Sorafenib tosylat) – tai geriamas multi-kinazės inhibitororius, kuris veikia naviko ląsteles ir jo kraujotaką. Pre-klinikiniai tyrimai parodė, jog „Nexavar” veikia dviejų grupių kinazes, kurios dalyvauja naviko augimo ir naviko kraujotakos – dviejuose svarbiausiuose vėžio atsiradimo procesuose.. Šioms kinazėms priklauso RAF kinazė, VEGFR-2, VEGFR-3, PDGFR β ir FLT-3.