Laikas pripažinti, kad prieš korupciją policijoje, kaip manoma, susijusią su avaringumu šalies keliuose, taikomi priešnuodžiai nėra labai efektyvūs
Apibendrindamas pirmojo šio metų pusmečio kriminogeninę situaciją šalyje, policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius pripažino: „Didžiausia problema – daugėja avarijų ir žuvusiųjų jose”. Išgirdus šį vyriausiojo Lietuvos policininko pripažinimą, Vyriausybės patvirtinta programa iki 2010-ųjų perpus sumažinti žuvusiųjų avarijose skaičių vis labiau primena tolstantį dykumos miražą.
Viešai pripažinus, kad viena iš sąlygų, lemianti nesibaigiančias tragedijas keliuose, – korupcija policijoje, prieš pusmetį pradėta prieštaringai vertinama akcija skelbti apie kiekvieną atvejį, kai vairuotojai bergždžiai bandė įbrukti jų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą užfiksavusiems pareigūnams kyšį. Susumavus pusmečio rezultatus, šalyje ir toliau konstatuojamas ir avarijų, ir žuvusiųjų, ir sužeistųjų jose skaičiaus augimas. Dar iškalbingesnis kitų dviejų oficialiosios statistikos eilučių sugretinimas: daugiausiai žmonių šiemet žuvo Kauno apskrityje, nors jos pareigūnus, kaip teigia ta pati statistika, papirkti sunkiausia.
Skaičių ekvilibristika – Kauno naudai
Statistikos, kuri, vieša paslaptis, dažnai pagražina realybę, duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Kaune užregistruota beveik tiek pat eismo įvykių kaip ir pernai – per 5800, arba vidutiniškai po 32 per parą. Kas penkioliktame šešioliktame jų nukentėjo žmonės, ir tai jau blogesnis rezultatas negu pernai, kai aukos skaičiuotos tik kas šešioliktame septynioliktame eismo įvykyje. (Palyginimui: šalyje įskaitinių įvykių padaugėjo 3 proc.)
Tačiau šiemet Kaune žuvo vienu žmogumi (arba 8 proc.) daugiau negu pernai, o dar skaudžiau konstatuoti, kad tarp žuvusiųjų – trys vaikai, kai pernai tokių tragedijų mieste nebuvo. Padaugėjo (keturiais) ir avarijose sužeistų vaikų.
Tuo tarpu šalyje žuvusiųjų padaugėjo 5,5 proc. Tačiau Kaunas šiame tragedijų sąraše tėra penktas: Vilniaus gatvėse per pirmąjį šių metų pusmetį žuvo beveik dvigubai daugiau žmonių negu Kaune (24), nors, kaip linkęs akcentuoti Kauno eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkas Algimantas Judickas, sostinėje nėra dvigubai daugiau gyventojų kaip Kaune. Antrasis šiame juodajame sąraše – Klaipėdos rajonas: jo keliuose per šešis šių metų mėnesius žuvo 18 žmonių. Toliau rikiuojasi Kauno (15 žuvusiųjų per eismo įvykius) bei Kėdainių (14) rajonai.
Neslėpdamas, kad būti šio juodojo sąrašo „prizininkų” gretose – Kauno rajono kasdienybė (nė viename šalies rajone nėra tokio magistralinių kelių tinklo), Kauno rajono eismo priežiūros poskyrio viršininkas Vadimas Fedotovas linkęs akcentuoti, kad vis dėlto per pirmąjį šių metų pusmetį rajono keliuose žuvo net 3 žmonėmis mažiau. Deja, 15 daugiau sužeista.
Kaune per pirmuosius šešis šių metų mėnesius sužeista 25-iais (arba 6 proc.) žmonėmis daugiau. Šalyje taip pat fiksuojamas beveik toks pats (5,4 proc.) augimas.
Daugiausia žūva pėsčiųjų
Analizuojant eismo įvykių priežastis (nuo pernykščio spalio kiekvienu atveju, kai žūva žmogus, atliekami tarnybiniai tyrimai, ar policija galėjo užbėgti tragedijai už akių), konstatuota, kad beveik 43 proc. įskaitinių avarijų Kauno gatvėse šiemet įvyko dėl to, kad kažkas kažkam nedavė kelio. Su šiuo Kelių eismo taisyklių reikalavimo pažeidimu siejama ir skaudžiausia savo pasekmėmis šiųmetė nelaimė mieste, kai Kęstučio ir Maironio gatvių sankryžoje, susidūrus troleibusui ir šio nepraleidusiam automobiliui „Nissan Primera”, 2 žmonės žuvo (17-metė ir dar 7 mėnesių neturėjusi mažylė), 4 sužeisti.
Statistika teigia, kad kas ketvirtas šiųmetis įskaitinis įvykis Kauno gatvėse susijęs su saugaus ar leistino greičio viršijimu. Akivaizdžiausios iliustracijos – kovo 8-ąją Savanorių prospekte bei gegužės 18-ąją Baltijos gatvėse surengti „dragai”, nusinešę 2 žmonių gyvybę. Viena iš jų buvo pėsčiųjų perėjoje neblaivaus ralisto užmušta „Ąžuolo” katalikiškos vidurinės mokyklos dešimtokė.
Miesto pėsčiųjų perėjose užregistruotas kas penktas šeštas įskaitinis įvykis. Dar daugiau: pusė visų šiais metais Kauno gatvėse žuvusių pėsčiųjų partrenkti pėsčiųjų perėjose. Pėstieji sudaro daugiau kaip 2/3 visų žuvusiųjų. (Tačiau kita statistikos eilutė teigia, kad dėl pačių pėsčiųjų kaltės šiemet Kaune įvyko net 15 proc. nelaimių gatvėse.)
Be pėsčiųjų, šiemet Kaune eismo įvykiuose žuvo ir 2 keleivės bei 3 vairuotojai.
A.Judicko patikinimu, atlikus tyrimus dėl visų minėtų tragedijų aplinkybių, konstatuota, kad nė vienu atveju policija negalėjo daryti jiems įtakos
Šiųmetė statistika apnuogino dar vieną problemą: Kaune daugėja eismo įvykių, kurių kaltininkais tampa visuomeninio keleivinio transporto vežėjai. Pernai jie sukėlė apie 8 proc. visų mieste užregistruotų avarijų, šiemet – jau 11 proc. Net 72 proc. eismo įvykių, kuriuose dalyvavo mikroautobusai, įvyko dėl pastarųjų vairuotojų kaltės. Troleibusų vairuotojai laikomi 69 proc. avarijų, kuriose jie dalyvavo, kaltininkais. Autobusų vairuotojai – 44 proc. Per pirmąjį šių metų pusmetį visuomeninio transporto vežėjai dalyvavo net 33 (arba kas dešimtame) įskaitiniuose Kauno eismo įvykiuose.
Iškalbingi nesutapimai
Įvertinus situaciją, Kauno patrulių rinktinei nurodyta skirti mikroautobusų vairuotojams ypatingą dėmesį, ypač piko valandomis. Tačiau tokiu laiku mieste netrūksta ir pranešimų apie nusikaltimus, į kuriuos patruliai taip pat privalo reaguoti „karštais pėdsakais”.
Per šešis šių metų mėnesius už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus patruliai nubaudė per 27 tūkst. vairuotojų ir daugiau kaip 4 tūkst. pėsčiųjų, t.y. pastarieji sudaro tik septintąją dalį visų nubaustųjų, kai įskaitinių įvykių kaltininkais pripažinti 299 vairuotojai ir 56 pėstieji, t.y. pastarieji kalti dėl kas šešto įskaitinio įvykio.
Beveik pusę avaringiausių šiemet Kauno gatvių dvidešimtuko sudaro Dainavos mikrorajono gatvės. Statistika teigia, kad gana nesaugu ir Aleksote: net trys jo gatvės (S.Dariaus ir S.Girėno, Europos prospektas bei Veiverių) patenka į minėtą sąrašą. Tradiciškai jame – ir kitos stambiausios atskirų miesto dalių arterijos: T.Masiulio gatvė, A.Juozapavičiaus prospektas bei Raudondvario plentas. Tačiau, pavyzdžiui, Kalniečių mikrorajone kartu su Islandijos plentu išskiriama ir P.Lukšio gatvė, Žaliakalnyje kartu su Savanorių prospektu – ir J.Basanavičiaus gatvė. Avaringiausios, anot statistikos, šiemet Kauno centro gatvės – Kęstučio bei Vytauto prospektas. Šilainiuose – Baltų prospektas.
Tačiau tik 4 į šį juodąjį sąrašą šiemet patekusios Kauno gatvės (Taikos ir Pramonės prospektai, K.Baršausko bei Veiverių) minimos tarp tų, kuriose vairuotojai bandė papirkti Kelių eismo taisyklių pažeidimus užfiksavusius pareigūnus. Panaši situacija ir lyginant gatves, kuriose užregistruoti įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos žuvo žmonės, ir gatves, kuriose nesėkmingai bandyta papirkti pareigūnus. Abiejuose sąrašuose minimi tik Savanorių bei Taikos prospektai. Beje, pastarajame, statistikos teigimu, įbrukti policininkams kyšį sunkiausia.
Kauno fenomeną sukūrė ne kauniečiai
Kaip jau skelbta, Kauno policininkai – nenuginčijami lyderiai pagal registruojamus nepavykusius bandymus papirkti. Per penkis šių metų mėnesius Kaune užregistruoti 22 tokie atvejai. Palyginimui: visoje Kauno apskrityje, kuri taip pat – nenuginčijamas lyderis šalies mastu, – 30. 6 iš jų siejami su nepaperkamais Kauno rajono policijos pareigūnais.
Statistika teigia, kad Kaune tokių atvejų užregistruota tiek pat, kiek Panevėžyje (9), Marijampolėje (7) ir Vilniuje (6) kartu sudėjus. O Kauno apskrityje – beveik tiek pat, kiek Vilniaus (18) ir Klaipėdos (13) apskrityse.
Sumos, kuriomis nesusigundyta: nuo 20-ies iki 600 litų, nuo 5 iki 100 eurų, 300 zlotų bei 40 JAV dolerių. Kauno policininkams siūlyta didžiausia suma, kurios jie nepaėmė, – 200 litų.
Dar vienas įdomus pastebėjimas: daugiau kaip pusė vairuotojų, kuriems nepavyko papirkti Kauno policijos, – ne kauniečiai. Tarp jų – du užsieniečiai (Tadžikijos bei Rusijos piliečiai, beje, pagal amžių priklausantys vyresnių vairuotojų, kurių tarp dienos švieson ištrauktų papirkinėtojų mažuma, kategorijai).
Daugiau kaip pusė vairuotojų, nesėkmingai bandžiusių įbrukti kyšį, – nuo 20-ies iki 35-erių metų. Rečiau tai bandė padaryti vairuotojai iki 20-ies metų bei tie, kurių amžius – nuo 35-erių iki 45-erių. Po šios amžiaus ribos jau fiksuojami tik pavieniai atvejai.
Lyginant papirkinėtojų ir įskaitinių avarijų, kuriose šiemet Kaune žuvo žmonės, dalyvių amžių, taip pat fiksuojami nesutapimai. Tragedijų sąraše daugiausia vairuotojų, kurių amžius – nuo 35-erių iki 45-erių. Vairuotojai iki 35-erių – antroje vietoje, iki 25-erių – trečioje. Tačiau pastaroji kategorija, kaip ir vairuotojai iki 20-ies, – vienareikšmiškai tragedijų, kuriose jie dalyvavo, kaltininkai.