Milijoninė parama mirusioms sieloms „Liepsnos” fabrikui pavyko gauti lėšų iš Europos sanglaudos fondo kelti darbuotojų kvalifikacijai, nors jie palieka bendrovę, o įmonės ateitis neaiški
Degtukų fabrikas „Liepsna” prieš kelis mėnesius gavo beveik įstatinio kapitalo dydžio Europos sanglaudos fondo paramą gerinti darbuotojų kvalifikacijai. Tačiau įmonėje tvyro ramybė, ją palieka darbininkai. Šiuo metu ten išmontuojami įrenginiai.
Tuo tarpu gamyklos vadovas atskleidžia tik tiek, kad „Liepsna” galbūt keis savo veiklos pobūdį. Jis pripažino, kad bendrovė jau negamina degtukų, kurie sudarė didžiąją dalį jos produkcijos. Daugiau detalių apie įmonės situaciją ir planus direktorius neteikia teigdamas, kad tai – komercinė paslaptis.
Kels darbuotojų kvalifikaciją
Kovo mėnesį akcinė bendrovė „Liepsna” pasirašė paramos sutartį su Europos sanglaudos fondu gauti 1,3 mln. litų paramą. Įmonė skelbia, kad „projektas reikalingas padidinti konkurencingumą, keliant įmonės vadovų ir darbuotojų kvalifikacijos, žinių ir gebėjimų lygį bei didinant dirbančiųjų gebėjimus prisitaikyti prie rinkos pokyčių”.
Už gautas lėšas įmonė savo darbuotojams žada organizuoti anglų kalbos kursus, tęstinius kompiuterinio raštingumo, „efektyvaus skyrių vadovų ir darbuotojų bendravimo mokymus”, taip pat bus gerinama administracijos darbuotojų kompetencija, tobulinami specifinių įrenginių valdymo įgūdžiai. Projekte dar yra sakinys, kad vienas iš projektų tikslų – išlaikyti 12 darbuotojų, kurie iki projekto įgyvendinimo norėjo keisti darbo vietą. „Liepsnos” direktorius Petras Slatinas, paklaustas, ar tai reiškia, kad projektu bus bandoma išsaugoti paliekančius „Liepsną” specialistus, atsakė, kad tai tik standartinė tokiems projektams taikoma formuluotė.
Direktorius tvirtino, kad mokymai už Europos lėšas bus rengiami ir gamyklos administracijai, ir darbininkams.
Neliks ką mokyti
Dabar eilinės darbo dienos rytą prie „Liepsnos” vartų nesimato gausiai besirenkančių darbuotojų kaip prie kitų veikiančių įmonių.
P.Slatinas yra sakęs, kad įmonėje dirba apie šimtas darbuotojų ir per atostogas apie dvidešimt jų pasiprašė atleidžiami iš darbo. Tačiau vakar prieš darbo pradžią į teritoriją įvažiavo keturi automobiliai, dar tiek pat jų buvo pastatyta prie vartų esančioje stovėjimo aikštelėje. Apie septintą ryto nuo viešojo transporto stotelių atėjo keli vyresniojo amžiaus vyriškiai. Jie apie situaciją darbovietėje su žurnalistais kalbėti nenorėjo. Tačiau redakcija turi duomenų, kad ten dabar darbuojasi vos penki darbininkai. Jie tik išmontuoja įrenginius.
Dar birželio pradžioje tą patį pasakojo ir vienas šios bendrovės darbuotojas (jo pavardė redakcijai žinoma). Pasak jo, tada irgi buvo išmontuojami įrenginiai, bet darbuotojų niekas neinformavo nei apie jų, nei apie bendrovės ateitį. Niekas nežinojo, ar ketinama modernizuoti cechus. „Visi sako, kad po atostogų į šią įmonę jau negrįš dėl neaiškios jos ateities. Manome, kad čia tikrai bus nutraukta veikla”, – teigė darbuotojas. Bendrovė anksčiau žiniasklaidoje skelbė, kad personalo atostogos ir tuo pačiu metu vykdomas planinis įmonės remontas baigsis liepos 10 dieną. Tačiau panašu, kad bendrovę išties paliko labai daug žmonių ir ten gamyba nevyksta.
Direktorius dėl išėjusių iš „Liepsnos” specialistų linkęs kaltinti žiniasklaidą. „Jau buvo prirašyta nesąmonių, paskui ilgai teko aiškintis su įmonės žmonėmis ir produkcijos užsakovais, – kalbėjo P.Slatinas. – Natūralu, kad po kasmečių atostogų ne visi sugrįžo. Juk ir kitur daug žmonių padirba metus, o paskui išeina kitur. Pas mus per metus pasikeičia iki 80 proc. darbuotojų”.
P.Slatinas aiškino, kad darbuotojų trūksta visose pramonės įmonėse. „Pažiūrėkite į darbo biržą – pamatysite, kaip sunku rasti kvalifikuotų specialistų. Mums visada reikia ir darbininkų, ir vadovaujančių darbuotojų”, – teigė jis. Tačiau Kauno darbo biržos duomenų bazėje „Liepsna” nesiūlo jokių darbo vietų. Paskambinę bendrovės administracijai išgirdome, kad įmonei šiuo metu nereikia ir inžinierių, turinčių vadybininko magistro diplomą.
Apie ateitį kalba miglotai
P.Slatinas pripažino, kad šiuo metu fabrikas degtukų negamina, tačiau atsisakė teikti daugiau informacijos. Direktorius taip pat neigė, kad gamybos įrenginiai išvežami. Jis tik pasakė, kad degtukus rengiamasi gaminti su kol kas neįvardijamu partneriu. „Kai bus pasirašytos sutartys, atskleisiu daugiau informacijos, o dabar tai yra komercinė paslaptis, – nukirto jis. – Galiu tik pasakyti, kad įmonė nebankrutuoja ir vykdo veiklą, o jei bus kokių nors kitokių jūsų interpretacijų, tada susitiksime teisme”.
Jis neslėpė nepasitenkinimo, kad susidomėta „Liepsnos” padėtimi. Paaiškinome, kad fabrikui skirtos ne privačios, o Europos Sąjungos lėšos ir kyla abejonių, ar jos bus panaudotos efektyviai. „Tada jums reikėtų įsidarbinti Specialiųjų tyrimų tarnyboje”, – ironiškai pasiūlė jis.
Bendrovės pajamos 2005 metais pagal Verslo apskaitos standartus siekė 4,83 mln. litų – 18,1 proc. mažiau nei 2004-aisiais, patirtas 68,24 tūkst. litų nuostolis. Pernai įmonė pagamino 133 mln. degtukų dėžučių – 35,7 proc. mažiau nei užpernai. Finansų maklerių įmonė „Jūsų tarpininkas” yra skelbęs, kad fabriko įrenginiams atnaujinti reikia 3 mln. litų.
Sumažėjus degtukų realizacijai ir pajamoms, 2005 metais bendrovė pradėjo prekiauti naujais produktais – vienkartiniais indais ir putplasčio padėklais. Vis dėlto apie 70 proc. pajamų pernai gauta iš savos gamybos degtukų, nors dėl mažesnio nei užpernai parduoto kiekio ir 9 proc. smukusios vidutinės degtukų pardavimo kainos šios pajamos sumažėjo 25,6 procento.
Vienas iš „Liepsnos” savininkų Giedrius Undraitis yra prasitaręs apie planus perkelti gamybą už Kauno. „Planų yra, paneigti negaliu, tačiau sprendimų nėra, tad ir kalbėti pernelyg anksti”, – citavo jo žodžius BNS.
Šį pavasarį 12,11 proc. „Liepsnos” akcijų įsigijo mažmeninės prekybos tinklą valdanti bendrovė „VP Market”. „Įsigijome šios įmonės akcijų nekilnojamojo turto tikslais”, – tada žiniasklaidai teigė „VP Market” generalinis direktorius Gintaras Marcinkevičius. Vilijampolėje „Liepsna” turi 2,25 ha sklypą.
Likusios „Liepsnos” akcijos priklauso bendrovei „Druskininkų Rasa” ir keliems privatiems asmenims. „Liepsnos” įstatinis kapitalas – 1,6 mln. litų.
Veikti neketina
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos socialinio fondo skyriaus vedėjos pavaduotoja Lingailė Biliūnaitė sakė, kad neketinama imtis kokių nors veiksmų dėl keliančių abejonių paramos gavėjo. „Kol nepaskelbtas bankrotas, neturime pagrindo nutraukti paramą”, – teigė ji.
Vedėjos pavaduotoja prisiminė, kaip tokią paramą buvo laimėjusi bendrovė „Ekranas”. „Bet pinigai dar nebuvo pervesti, kai ji paskelbė apie bankrotą, tada, suprantama, paramos teikimas buvo nutrauktas”. Pasak jos, pagal įstatymus projekto finansavimą būtų galima atnaujinti net ir po įmonės bankroto, jei tik jai pavyktų vėl pradėti veiklą.
Pasak L.Biliūnaitės, laimėjus Sanglaudos fondo finansavimą pinigai pervedami ne iš karto. „Juos paramos gavėjai gauna pateikę finansinius dokumentus, kuriuose atsispindi su projektu susijusios išlaidos”, – aiškino vedėjos pavaduotoja. Jos teigimu, to visiškai pakanka įrodyti, kad Sanglaudos fondo skiriamos lėšos naudojamos pagal paskirtį. „Žinoma, visiškai išvengti piktnaudžiavimų nepavyksta, tačiau kontrolės sistema veikia”, – tikino L.Biliūnaitė.
Netiki paramos nauda
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir bendrovės „Kauno liftai” generalinis direktorius Jonas Guzavičius sakė, kad mažai įmonių siekia Europos Sąjungos (ES) paramos gerinti darbuotojų kvalifikacijai. „Tenka išleisti daug pinigų parengti projektui, bet finansavimą gauti pavyksta nedaugeliui, – kalbėjo jis. – Manau, kad apskritai abejotinas šios paramos ekonominis efektyvumas įmonėms ir visam šalies ūkiui”.
J.Guzavičiaus nuomone, užsienio kalbas moka ir kompiuteriais sugeba dirbti daugelis kvalifikuotų specialistų, todėl ugdyti jų kompetenciją už ES lėšas nėra prasmės. „Tai galima padaryti įmonėje be jokių projektų, – sakė jis. – Pavyzdžiui, mūsų bendrovėje dirba labai aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kai kurie darbininkai netgi turi aukštąjį išsilavinimą, nes jiems reikia dirbti su sudėtingomis technologijomis. Be to, juos pakankamai gerai parengia kolegijos ir aukštosios mokyklos”.