Gerą kaminkrėtį išsikviesti brangu

Gaisras visais laikais buvo viena didžiausių nelaimių, galinčių užklupti žmones, ir nors tai žino visi, gaisrų kasmet daugėja. Diduma individualių namų užsidega dėl blogai prižiūrimų ir netvarkingų kaminų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Planavimo ir visuomenės informavimo skyriaus vyresnysis specialistas Gintautas Druktenis tvirtina, kad kasmet didėja gaisrų skaičius dėl netvarkingų dūmtraukių, blogai prižiūrimų kaminų. Per pirmąjį šių metų pusmetį kilo 676, 2005-aisiais per tą patį laikotarpį – 496 gaisrai. Šiemet liepsnose jau žuvo 14 žmonių, iš jų 2 vaikai, 15 sužeista, o pernai tuo pačiu metu atitinkamai 17, 5 ir 5 traumuoti.

Gerą specialistą rasti sunku

Kad pavyktų sumažinti gaisrų, specialistai pataria ne tik atsakingiau rinktis medžiagas krosnims kūrenti, bet ir periodiškai krėsti kaminus. Tačiau sunku rasti kaminkrėčių, o kai kurie žmonės, ypač atokesnėse vietovėse gyvenantys, net nežino apie tokias paslaugas.

Lietuvoje kaminus valo bendrovėse dirbantys kaminkrėčiai ir šį darbą išmanantys privatūs asmenys. Šalyje jų nedaug, o apie tokias paslaugas teikiančias bendroves ir pavienius specialistus nelengva rasti informacijos. Paprasčiau didmiesčių gyventojams: jie gali naudotis internetu, vartyti skelbimų puslapius laikraščiuose, išsikviesti kaminkrėtį, gavę kontaktinius duomenis iš pažįstamų, draugų ar kolegų.

O ką daryti atokesnėse šalies vietose, mažuose kaimeliuose ar vienkiemiuose gyvenantiems žmonėms, ypač senyvo amžiaus, neturintiems galimybės naudotis tokiais informaciniais ištekliais? Galima kreiptis į savivaldybę, seniūniją ar gaisrininkus ir prašyti pagalbos ieškant kaminkrėčio. Neapsiriks ir tie, kurie susisieks su neseniai įsteigta Kaminkrėčių asociacija. Tačiau ar kiekvienas iš mūsų tokią žino esant?

Neretai viltį praradę gyventojai patys lipa ant namo stogo ir eglės šaka ar specialiu šepečiu bando daryti tvarką kamine.

Per didelės kainos

Dauguma mūsų kaminais ir krosnimis susirūpiname tik prasidėjus šildymo sezonui, kai reikia kūrenti. Tuomet kur kas sunkiau prisikviesti kaminkrėtį. Jie turi daug individualių užsakymų, kuriuos vykdo eilės tvarka.

Išsikvietęs specialistą dažnas gyventojas nusivilia, kai sužino, jog kamino išvalymas vidutiniškai gali kainuoti 200 litų, o kartais ir daugiau. Tokia suma jam būna neįkandama.

Bendrovės „Jonas ir draugai”, montuojančios įdėklus į kaminus, direktoriaus Jono Gedvilo teigimu, kaina priklauso nuo valymo darbų sudėtingumo, vietovės, į kurią kviečiamas kaminkrėtys, kamino aukščio. Juk jis gali siekti keliolika metrų.

Skaudžios pasekmės

Kaminus tikrinti ir krėsti rekomenduojama kartą per metus, o šildymo katilų kaminus – kas tris mėnesius.

Paprastai kaminas išvalomas per pusdienį, tačiau, pasak J.Gedvilo, pasitaiko ir tokių atvejų, kai reikia paplušėti ilgiau. Itin keblu krėsti plytinius kaminus. Jei tai daroma retai, prisikaupia daugybė suodžių, o sienelės derva apželia taip, kad valymas gali užtrukti iki keleto dienų. Neretai tokios būklės kamino nepavyksta išvalyti net su specialiais šepečiais. Kuo storesnis dervų sluoksnis ant plytų, tuo greičiau kaminas gali užsidegti, o jo sienelės sutrūkinėti. Tuomet jį eksploatuoti pavojinga, reikia griauti ir statyti naują.

Pasak J.Gedvilo, kaminą paprasčiau valyti ir naudoti, jei jame įmontuoti specialūs įdėklai. Jei tokio įdėklo nėra, patariame jį įstatyti prieš tai gerai išvalius suodžius ir dervas nuo kamino sienelių. „Pagal nustatytus reikalavimus, ant kamino sienelių susikaupusią dervą reikia deginti 4-5 valandas ir tik po to statyti įdėklą. Šalyje tokios procedūros brangios, todėl ne visada įmanoma jas pasiūlyti klientams”, – sako J.Gedvilas.

Europoje deginti kaminus juos valant yra priimtina, Lietuvoje – nelabai. Be to, tokia praktika gana rizikinga, nes dauguma kaminų sumūryti iš nekokybiškų plytų, todėl mažai garantijų, kad jos nesuskils.

Jei dervų prisikaupia ant įdėklo, jį valyti paprasčiau nei plytinį kaminą. „Tarp įdėklo ir kamino sienelių yra oro tarpas, plytos neįkaista, todėl neskilinėja ir tokio didelio pavojaus nekyla”, – aiškina specialistas.

Kaminų nevalant laukia labai skaudžios pasekmės. Susikaupę suodžiai ir dervos gali užsidegti savaime, tada į dangų šauna didžiulis ugnies liežuvis ir užsiliepsnoja visas namas. Jei užsidegusiame kamine daug dervų, kaisdamos jos atšoka nuo sienelių, gabalais sukrenta vienos ant kitų ir užkemša skylę. Tuomet gali įvykti ir galingas sprogimas.

Stop! Reikia sertifikato

Įstojus į ES dauguma statybos produktų, taip pat ir kaminų įdėklai, turi turėti gaminio atitikties deklaraciją, patvirtinančią jo kokybę. Tačiau mažos įmonės neretai klientams siūlo nekokybiškus ir sertifikatų neturinčius kaminų įdėklus, nesuteikia reikiamų garantijų. Iš nekokybiško plieno pagaminti įdėklai po kelerių metų naudojimo tampa korėti ir galiausiai visiškai suyra.

Todėl prieš juos įsigyjant patariama pasidomėti, ar prekybininkai turi įdėklo kokybę įrodančius sertifikatus, kokias garantijas suteikia. Paprastai sertifikuotiems įdėklams suteikiama 10 metų garantija.

J.Gedvilas pasakoja, kad į jo bendrovę keletą kartų kreipėsi dėl to nukentėję gyventojai, pirkę įdėklus iš kitų įmonių. Be to, prie kaminų taršos labai prisideda ir nemokšiškas krosnių kūrenimas. Kita vertus, taip dirbančios įmonės ir pavieniai kaminkrėčiai kaminą gali išvalyti už kone perpus mažesnę kainą. Tačiau ar verta rinktis pigesnę, bet nekokybišką paslaugą, kuriai nesuteikiama net būtina garantija, nuspręsti turime patys.

Užsieniečiai myli, lietuviai keikia

Daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Olandijoje, kaminų valymas ir krosnių priežiūra yra privaloma, reglamentuota įstatymais, o naudojami gaminiai privalo turėti gaminio atitikties deklaracijas.

Lietuvoje valdžia nesirūpina kaminkrėčiais. Nėra sukurto Kaminų techninės priežiūros įstatymo, kaminkrėčiams nekeliama didelių reikalavimų, tokia veikla besiverčiančios įmonės nekontroliuojamos, netikrinama jų veikla ir naudojamų produktų kokybė. Todėl šiam nepelningam verslui sunku atrasti nišą ir pelnyti gyventojų pasitikėjimą.

Dėl tokios netvarkos gyventojai dažnai patiria nuostolių. Neprofesionaliai dirbančios įmonės ar pavieniai specialistai nekokybiškai išvalo kaminus ir dėl to jie ilgainiui gali užsiliepsnoti. Žmonės nepatikliai žiūri į kaminkrėčius ir patys imasi atsakingų darbų.

J.Gedvilo manymu, kaminkrėčių teikiamos paslaugos bus nuostolingos tol, kol jų nefinansuos savivaldybės. „Jei mes periodiškai tikrintume visų gatvėje esančių namų kaminus iš eilės, kaip tai daroma Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje ir kitur, o ne pagal individualius užsakymus, sąnaudos būtų mažesnės, aptarnautume daugiau gyventojų. Tačiau tam reikia, kad savivaldybės bendrovėms kompensuotų dalį išlaidų”, – įsitikinęs jau dešimt metų šiame versle besisukantis vyriškis.