Sostinėje ir šalia jos smarkiai pabrangus žemei, sklypų rinka čia vos rusena, tačiau kituose regionuose žemės sandorių skaičius vis didėja. Sklypų kainų skirtumai tebėra milžiniški: pavyzdžiui, Vilniuje aras žemės gali kainuoti 50 kartų daugiau negu Alytuje.
Nekilnojamojo turto specialistai prisipažįsta, kad Vilniuje ir šalia sostinės žemės rinka apmirusi, nes mieste žemės plotelis mažai kam įkandamas. Namų valdų trūksta, žemės ūkio paskirties žemė mieste labai brangi, o rajone ją pirkti rizikinga, mat dar nepatvirtintas bendrasis planas.
„Dabar pirkti žemės ūkio paskirties sklypus Vilniaus rajone yra loterija, nes neaišku, ką ten bus galima daryti”, – sakė bendrovės „Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Pavyzdžiui, pernai panašiu metu Vilniuje, šalia Lydos plento ar Salininkuose, aras gyvenamosios paskirties žemės kainavo 4,5 tūkst. litų, o šiemet aro kaina čia – 10 tūkst. litų. Žemės ūkio paskirties sklypai taip pat pabrango dvigubai.
Kitur rinka gyvesnė
Tačiau Registrų centro duomenimis, žemės pirkimo ir pardavimo sandorių toliau nuo sostinės nepaliaujamai daugėja. „Visoje Lietuvoje žemės parduodama vis daugiau”, – sakė Registrų centro atstovas Aidas Petrošius. Jis teigė, kad dideli sklypai smulkėja, ypač prie miestų. Žmonės suinteresuoti pirkti pigesnę žemės ūkio paskirties žemę, ją dalyti į mažesnius sklypus, keisti jų paskirtį ir statyti namus. Pačių žemės savininkų skaičius auga visoje Lietuvoje, tik Alytaus apskrityje per metus jų sumažėjo.
Petrošius mano, jog tokios tendencijos susijusios su žemės grąžinimu. Šis procesas taip pat nuolat didino tiek savininkų, tiek sklypų skaičių ir palaikė rinkos gyvybingumą.
Specialistai pažymi, kad rinkos sąstingis buvo artėjant sprendimui dėl Lietuvos narystės euro zonoje. Dabar tikimasi, kad nutolęs euras dar labiau išjudins žemės rinką.
„Nemažai žmonių, ypač atgavusiųjų žemę, lūkesčius siejo su euro įvedimu, nes tikėjosi, kad žemė dar labiau brangs. Dabar nebėra priežasties to sklypo laikyti. Paklausa taip pat šiek tiek didėja, o tas nebuvo būdinga praėjusiais metais”, – sakė Vagonis. Kalbėdamas apie kelių pastarųjų mėnesių tendencijas šioje rinkoje jis pažymėjo, kad atsiranda didesnis žemės ūkio paskirties žemės pasirinkimas, bet visuose regionuose trūksta namų valdų. „Jei žmogui reikia nedidelio sklypelio namui pasistatyti ir bent minimalios infrastruktūros, – pasirinkimas mažas. Ypač tas trūkumas jaučiamas didmiesčiuose”, – sakė Vagonis.
Kainų skirtumai – milžiniški
Nors Vilniaus sklypų rinka lyg ir apmirė, žemės kaina čia vis dar gerokai didesnė negu kituose regionuose. Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal” duomenimis, už arą žemės Vilniaus Žvėryno, Antakalnio rajonuose tektų pakloti apie 150 tūkst. litų. Nutolę nuo centro rajonai kiek pigesni – aras kainuoja 70-95 tūkst. litų, o norint įsigyti arą žemės priemiestyje – gal pakaktų 20 tūkst. litų.
Kaune kainos kiek mažesnės, o Klaipėda – pigiausia iš didmiesčių. „Arčiau miesto esančius sklypus tiesiog iššluoja. Perka bet kokius”, – sakė „Matininkų” Klaipėdos skyriaus viršininkas Romualdas Jonikas ir prognozavo tolesnį kainų kilimą.
Mažesniuose miestuose situacija kiek kitokia. Gyvenamosios paskirties žemė, pavyzdžiui, Alytuje, kainuoja apie 3 tūkst. litų už arą. Už miesto ribų arą žemės galima įsigyti už 600-1000 litų. Pasak Jurkevičiaus, sklypai per metus pabrango ne mažiau kaip 30 procentų.
„Matininkų” Šiaulių skyriaus vadovas Valdemaras Guzaitis teigė, jog ten, kur galima statyti gyvenamuosius namus, nedideli sklypai, iki 50 arų, kainuoja 5-10 tūkst. litų. „Labai sunku pasakyti, kiek per metus pabrango žemė, nes jos kaina priklauso nuo daugybės dalykų. Kai kurios paklausios vietos pabrango dvigubai, kai kur gal tik 10-15 procentų”, – sakė jis.