Dešimtmetį „laikinai” parlamento viešbutyje apsigyvenę Seimo kanceliarijos darbuotojai pateko į spąstus. Susirūpinę, kad gali netekti pastogės, jie nori privatizuoti savo būstą.
Pavasarį kilęs Seimo privilegijų skandalas gali skaudžiai atsirūgti kai kuriems parlamento viešbučio gyventojams. Politikai svarsto galimybę aukcione parduoti Vilniaus pakraštyje, Fabijoniškėse, esantį viešbutį.
Bijodami likti benamiais tame viešbutyje jau ilgiau nei dešimtmetį gyvenantys Seimo kanceliarijos darbuotojai prašo leisti jiems privatizuoti būstus. Tokio jų prašymo praėjusią savaitę sulaukė parlamento vadovybė.
„Mums kliūva, kai tik keičiasi politinė situacija, kyla koks nors skandalas, prasideda nauja kadencija. Mus laiko už trumpo pavadėlio”, – LŽ guodėsi viena iš viešbučio gyventojų, Seimo Bendrųjų reikalų departamento specialistė Danguolė Naruševičienė.
Trečdalį privatizavo
Penkių aukštų, trijų laiptinių viešbutis Fabijoniškėse, Liudo Giros g. 96, pastatytas dar sovietiniais metais. Jis buvo skirtas Aukščiausiosios Tarybos deputatams apgyvendinti. Atkūrus Nepriklausomybę čia įsikūrė sostinėje gyvenamojo ploto neturintys Aukščiausiosios Tarybos nariai, likusios laisvos patalpos atiduotos darbuotojams.
1993 metais Vilniaus miesto valdyba pakeitė trečdalio butų statusą – iš viešbučio 21 butas tapo bendrabučiu ir buvo privatizuoti. Tad Gedimino prospekte pastačius kitą 70 butų Seimo viešbutį ir į jį perkrausčius didžiąją dalį tautos išrinktųjų, Giros gatvėje įsikūrę kanceliarijos darbuotojai puoselėjo viltis gautus tarnybinius būstus privatizuoti.
„Jeigu mums būtų nepažadėję leisti privatizuoti butų, būtume galvoję, kad gyvename laikinai, ieškoję išeities. O šiais laikais rinkos kainomis nusipirkti butą…” – atsiduso dviejų kambarių bute nuo 1995-ųjų Seimo viešbutyje gyvenanti Naruševičienė. Anot jos, kas turėjo pinigų, įsigijo nuosavą butą – dabar viešbutyje esą gyvena mažiausiai uždirbantys valstybės tarnautojai, kurių pajamos neleidžia iš banko paimti paskolos.
Priedėlis prie algos
Laikinai Seimo kanclerio pareigas einantis Jonas Milerius LŽ pasakojo, kad nuo parlamentarų likusius Seimo viešbučio kambarius skirstydavo specialiai sudaryta Socialinių reikalų komisija. Ji atsižvelgdavo į prašančiojo gyvenimo sąlygas.
Naruševičienės teigimu, būtent šios komisijos nariai gyventojams ir suteikė vilties, kad laikinai gautus butus būsią galima nusipirkti. „Tačiau komisija „numirė”, o kartu su ja ir mūsų viltys, – sakė 15 metų Seime dirbanti moteris. – Tapome įkaitais. Jeigu išeisi iš darbo ieškodamas skalsesnės duonos, gali sulaukti lapelio, liepiančio išsikraustyti”.
Pasak Mileriaus, jis, kaip Seimo Informacijos technologijų departamento vadovas, tarnybiniu būstu buvo prisiviliojęs ateiti dirbti į Seimą keletą itin gerų specialistų iš Kauno. „Valstybės tarnyboje tokie žmonės gauna nedidelius atlyginimus. Tarnybiniai butai buvo lyg priedėlis prie algos”, – dėstė laikinasis kancleris. Tačiau Milerius pabrėžė, jog tuomet, kai pavaldiniai ateidavo klausti jo nuomonės dėl buto privatizavimo, visuomet atsakydavo, kad neturėtų vilčių.
„Viešbutyje Gedimino prospekte telpa tik 70 Seimo narių su šeimomis. Po kiekvienų rinkimų privalu visiems išrinktiems parlamentarams ne iš Vilniaus suteikti pastogę. Taigi logiška būtų Fabijoniškėse pasilikti iki 40 butų, – svarstė laikinasis kancleris. – Be to, tai savotiškas rezervas pagerinti Seimo narių gyvenimo sąlygas – kai kuriam nors prireikia erdvesnio būsto, gali jį gauti čia. Tačiau ir užrakintų tuščių patalpų niekas nelaiko. Atsižvelgiame į Seimo kanceliarijoje dirbančių žmonių problemas, leidžiame laikinai gyventi”.
Pasak Mileriaus, Seimo viešbutyje įsikūrę žmonės žino, jog bet kada gali būti paprašyti išsikraustyti, nes jis pirmiausia skirtas parlamentarams. „Laimė, dar nėra buvę, kad tektų iškelti nuo 1992-ųjų, 1994-ųjų, 1996-ųjų L.Giros gatvėje gyvenančius kanceliarijos darbuotojus”, – laikinasis kancleris džiaugėsi išvengęs itin keblių situacijų.
Liejosi ašaros
Liepos viduryje paskelbtos valstybės kontrolierių išvados tapo akmeniu, išjudinusiu stovintį vandenį. Auditoriams užkliuvo, kad Seimo viešbučio gyventojai nemoka jokio nuomos mokesčio. Pasak Mileriaus, jie padengia visas komunalinių paslaugų išlaidas – moka už šildymą, vandenį, šiukšlių išvežimą, namo eksploatavimą. „Nuostolių dėl tų žmonių gyvenimo kanceliarija neturi, bet negauna ir pajamų, – konstatavo laikinasis kancleris. – Seimo kanceliarija į tuos butus nieko neinvestuoja”.
Gyventojai tvirtino, kad remontą jie darė už savo lėšas. „Juk niekam nepatinka gyventi bute, kuriame atsilupę baltarusiški tapetai, ištrupėjusios plytelės. Žmonės ir unitazus keitė, ir duris. Kiekvienas – pagal galimybes”, – pasakojo Naruševičienė.
Valstybės kontrolieriai taip pat atkreipė dėmesį, kad viešbutyje L.Giros gatvėje keturis butus užima nieko bendra su Seimu nebeturinčios šeimos. Dvi jų – buvusių parlamentarių Janės Narvilienės ir Onos Babonienės. Kitos dvi – buvusių Seimo darbuotojų. „Ten liūdna situacija, – neslėpė Milerius. – Vienoje šeimoje auga keturi nepilnamečiai, kitoje – trys. Mamos juos augina vienos. Kai Valstybės kontrolė paskelbė savo išvadas, išsikviečiau jas. Buvo graudžių ašarų”.
Laikinasis kancleris prisipažino nežinąs, kaip elgtis. Tos šeimos negali likti Seimo viešbutyje, bet nevalia jų taip paprastai ir iškraustyti. Milerius tvirtino ketinąs kreiptis į sostinės savivaldybę, galbūt ši galės pasiūlyti kokią nors pastogę.
Sutinka mokėti nuomą
Privatizuoti turimus būstus pageidauja 18 butų nuomininkai. Tarp jų – įvairių Seimo departamentų, skyrių specialistai, komitetų padėjėjai, patarėjai, sandėlininkai, inžinieriai. „Akivaizdu, kad viešbučiu pavadintos patalpos neturi nieko bendra su tuo pavadinimu, nes faktiškai šių butų gyventojai turi žinybinių arba tarnybinių patalpų statusą”, – rašoma gyventojų laiške Seimo valdybai.
Tačiau Naruševičienė prisipažino nesitikinti sulaukti palankaus sprendimo – laišku tiesiog norėta atkreipti dėmesį į savo problemą. Moteris sakė sutinkanti mokėti nuomos mokestį, kad tik kaskart papūtus kitam politiniam vėjui nereikėtų baimintis dėl pastogės.
Milerius kreipėsi į Seimo teisininką ir paprašė pasiūlyti galimas išeitis iš susidariusios padėties. „Jei vis dėlto būtų nuspręsta viešbučius privatizuoti, po artimiausių rinkimų kiltų problemų. Įdomu, kur apgyvendintume Seimo narius?” – svarstė laikinasis parlamento kanceliarijos vadovas.
Siūlo parduoti per aukcioną
Socialdemokrato Algirdo Syso vadovaujama darbo grupė privilegijoms naikinti Seimo valdybai pateikė siūlymą. Politikai mano, jog L.Giros gatvėje esantį viešbutį reikia parduoti per aukcioną. „Seimo kanceliarijai nėra būtinybės turėti tiek patalpų”, – LŽ sakė vienas šios grupės narių Gintaras Steponavičius, parlamento vicepirmininkas.
Anot liberalo, svarbiausia, kad nekilnojamasis turtas būtų parduodamas už rinkos kainą, o ji geriausiai nustatoma per aukcionus. Steponavičiaus nuomone, už 39 butus Fabijoniškėse tikriausiai pavyktų gauti keletą milijonų litų. „Už juos būtų galima finansuoti remontus, statybas”, – dėstė politikas. Jis svarstė, kad gyventojams gali būti suteikta pirmumo teisė pirkti būstą, kuriame gyvena ilgiau kaip dešimt metų.
Sysas teigia, jog reikėtų parduoti ne tik L.Giros gatvėje, bet ir Gedimino prospekte esantį viešbutį. Pasak jo, sostinėje neturintys kur gyventi tautos išrinktieji kas mėnesį gautų papildomą sumą būstui išsinuomoti. „Gal kas nors norės nuomotis namą, tada galės prisidėti savų pinigų. Beje, ir dabar turtingi Seimo nariai taip daro, o viešbutyje apgyvendina giminaičius”, – kalbėjo Sysas.