Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare aiškiau jaučiame globalizacijos procesus, kurių veikiamos tautos supanašėja. Todėl siekdami išsaugoti savo tautinį identitetą ir Lietuvos – pasaulio lituanistikos centro – svarbą kuriame modernią lituanistikos infrastruktūrą.
„Fundamentinių lituanistikos šaltinių skaitmeninimas, parengimas, publikavimas, kaupimas elektroninėse duomenų bazėse – tai vienas būdų įtraukti lietuvių kalbą į pasaulinį kontekstą”, – sakė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius dr. Sigitas Renčys. Pasak jo, labai svarbu, kad būtų kuriama lietuviška mokslo terminija, kad lietuvių autorių darbai būtų žinomi pasaulyje, skaitomi interneto duomenų bazėse. „Niekas kitas be mūsų to nepadarys. Tai – mūsų uždavinys, konstitucinė pareiga”, – teigė pašnekovas.
Parama – per projektų konkursą
Kad Lietuva neprarastų lituanistikos centro svarbos, reikia sukurti modernią lituanistikos infrastruktūrą. Siekdamas, jog į šį darbą aktyviau įsitrauktų įvairių sričių specialistai – kalbininkai, informatikai, istorikai ir kiti, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas šį pavasarį pagal prioritetinę Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptį organizavo projektų konkursą „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis”. Jam buvo pateikti 36 projektai, suskirstyti į 5 veiklos kryptis: 1) svarbiausių lituanistikos mokslinių tyrimų sričių sintetinių veikalų parengimas ir leidyba; 2) fundamentinių lituanistikos šaltinių parengimas ir publikavimas; 3) lituanistikos mokslinių tyrimų išteklių skaitmeninimas; 4) lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinė sklaida; 5) lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų socialinė sklaida.
Dvidešimt konkursą laimėjusių projektų bus įgyvendinami iki šių metų gruodžio 20 dienos. Kiekvieno jų vertė – iki 100 tūkst. litų. Šiemet lituanistikos projektams skirta beveik milijonu litų daugiau negu pernai. Ateityje planuojama lėšas dar didinti. Pasak dr. Renčio, naudojant informacines technologijas siekiama pereiti į aukštesnį lituanistikos, kaip mokslo ir kultūros paveldo, lygį.
Fragmentus sujungti į sistemą
Konkursui buvo pateikti net keli projektai, skirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo tyrimui ir skaitmeninimui. Vieną jų įgyvendina Matematikos ir informatikos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universiteto (VU) biblioteka, VU ir Kopenhagos universitetas. „Mūsų tikslas – į bendrą sistemą sujungti tai, kas jau padaryta Lietuvoje skaitmeninant senuosius raštus ir dokumentus”, – pasakojo Matematikos ir informatikos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nerutė Kligienė. Pašnekovė užsiminė, kad yra parengtos kelios skaitmeninės dokumentų kolekcijos Mokslų akademijoje ir Martyno Mažvydo bibliotekoje, bet jos nesujungtos į bendrą sistemą, „nesusišneka”. „Norėdamas su jomis padirbėti mokslininkas turi bėgioti į vieną biblioteką, paskui – į kitą. Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos leidžia sukurti biblioteką be sienų, viską turėti po ranka, nesvarbu, ar esi Vilniuje, ar kur nors kitur”, – aiškino docentė. Pasak jos, įgyvendinti projektą LDK-SKAITMENA pasitelkiami įvairių sričių specialistai, planuojama pasinaudoti ir danų patirtimi.
Dr. Kligienės manymu, sparčiau naudoti modernias technologijas Lietuvoje trukdo kai kurių žmonių atsargumas, nenoras į savo mokslinių tyrimų sritį įsileisti kitų tyrėjų. „O darbo tiek, kad jiems viso gyvenimo neužteks”, – pabrėžė mokslininkė. Nepavyko informatikams į skaitmenines duomenų bazes perrašyti Lietuvos metrikos, jų paslaugų vengia Istorijos institutas. „Nematau jokios grėsmės, jeigu mūsų kultūrinis paveldas tyrėjams bus lengviau pasiekiamas iš bet kurios pasaulio vietos nevažiuojant į Lietuvą”, – svarstė pašnekovė. Pasak jos, kaip tik priešingai – modernios technologijos sustiprins Lietuvos, lituanistikos centro, svarbą pasaulyje.
Nuo požiūrio priklauso finansavimas
Tačiau lituanistikos studijoms pačioje Lietuvoje kaskart iškyla finansinių kliūčių. Pavyzdžiui, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Vilniaus universitetas užsibrėžė mokyti ne tik lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, bet ir nedidelių gretimų valstybių filologijos: slovėnų, čekų, suomių, bulgarų, lenkų ir kitų. Taip atsirado studijų programa „Lietuvių filologija ir užsienio kalba”. Lietuvių kalbos buvo mokoma kartu su italų, ispanų, turkų, kroatų… Kai kurios studijos tapo labai paklausios. Mokslus baigę jaunuoliai įsidarbindavo Lietuvos ir užsienio šalių bendrose firmose vertėjais, patarėjais. Tačiau 2004-aisiais pakeitus finansavimo tvarką (vienas dėstytojo etatas – 12 studentų) VU pritrūko etatų. Universiteto galimybės nebeatitiko darbo rinkos poreikių. Šalis tapo ES nare, vertėjų poreikis nuolat didėjo, o jų rengimo kokybė prastėjo. Dėl finansavimo kilo grėsmė ir klasikinės filologijos studijų kokybei. Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija leido VU į klasikinę filologiją priimti 10 studentų (jiems tenka mažiau kaip 1 dėstytojo etatas). „Tirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą nemokant lotynų ir graikų kalbų neįmanoma. Ir tai ne vienintelis dalykas, kurio analizei ir supratimui būtina mokėti klasikines kalbas”, – tvirtino VU Filologijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia. Pasak jo, besikeičiantis požiūris į humanitarinius mokslus – ne vien Lietuvos bėda, tai pasaulinis reiškinys. Įvairių šalių universitetų, aukštojo mokslo institucijų vadovai negali suprasti, kodėl reikia studijų programų įvairovės. Net turtingų Europos valstybių (Vokietijos, Prancūzijos) universitetai mažina studijų programų skaičių. Kalbant apie Lietuvą, kaip pasaulio lituanistikos centrą, profesoriaus manymu, būtina peržiūrėti lituanistų darbų vertinimo kriterijus, pakelti mokslininkų humanitarų atlyginimus ir prestižą.
Išlikimo garantas – internetas
Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, aiškiau pajutome globalizacijos procesus, pasidarėme mobilesni. Šalyje didėja anglų kalbos įtaka, atsiranda pavojus lietuviams suvienodėti (arba sąmoningai susitapatinti) su kitomis tautomis, o naujų emigrantų vaikai jau mokomi ne gimtosios kalbos. „Mokėti kalbų – didžiulis turtas. Kiekviena kalba – tai vis kitoks požiūris į pasaulį. Mokyklose mokytojai turėtų pabrėžti, kad kalba – tai ne tik žodžiai. Labai svarbu, jog mūsų žmonės nepradėtų kalbėti savąja kalba pagal kitų kalbų taisykles”, – sakė profesorius. Jo manymu, mes per menkai vertiname savo kalbą ir raštą. To įrodymas – kompiuterinis „šveplavimas”, kuris atsirado ne tik dėl technologijų, o dėl aplaidumo. „Skandinavai ar danai savo raides labiau vertina. Danas net negalvoja, kad gali danišką žodį rašyti be daniškų raidžių, iškreiptai. Kompiuterinės technologijos leidžia persikoduoti, matyti tekstą tokį, koks užrašomas. Rašyba – kultūros dalykas, ne šiaip formalumas”, – teigė prof. Stundžia.
Pasak jo, ES kalbų politika gana palanki visoms kalboms, o dabar rengiamas naujas ES dokumentas mažų tautų kalboms atvers dar didesnes galimybes. Pavyzdžiui, į Vilniaus universitetą pagal studentų mainų programas atvažiuoja įvairių tautų atstovų. Jiems studijų kursas rengiamas anglų kalba. Naujame ES dokumente numatyta, kad pagal įvairias mainų programas atvykę studentai turės mokytis ta kalba, kuria dėstoma universitete, pavyzdžiui, VU – valstybine lietuvių kalba. Prof. Stundžios manymu, tai sustiprins lietuvių kalbos tarptautiškumą. Dabar lietuvių kalbos tarptautinė svarba daugiausia pasireiškia per baltistų kongresus – ten pranešimus lietuviškai skaito vokietis, austras ar italas. Anot pašnekovo, daugėja ir užsienio studentų, kurie nori išmokti lietuvių kalbą.
Kompiuterinis žargonas, lietuviški terminai, naujadarai galėtų praturtinti lietuvių kalbą, tačiau iki šiol Lietuvoje nėra parengta nė vieno žargono žodyno. „Kad kalba funkcionuotų visapusiškai, turi būti vartojami visi kalbos stiliai, formos ir atmainos. Ne tik šnekamoji, bet ir mokslo kalba, terminologija turi būti susisteminta, parengti terminų bankai. Ir, aišku, visomis išgalėmis reikia kalbą reprezentuoti virtualioje erdvėje. Išliks tos kalbos, kurios bus pakankamai reprezentuojamos internete”, – įsitikinęs prof. Stundžia. Kaip kadaise spauda, taip dabar internetas yra kalbų išlikimo garantas.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu