Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sieks, kad ateityje pusė visų mokinių pirmiausiai baigtų profesinio mokymo įstaigas. Tačiau profesinių mokyklų vadovai tokiu optimizmu netrykšta.
Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatyta iki 2010 metų pasiekti, kad 45 proc. visų mokinių mokytųsi pagal technologinio profilio ir profesinio mokymo programas.
Tačiau Lietuvoje pagal profesinio rengimo programas kol kas mokosi tik kas ketvirtas mokinys.
Norinčių mokytis – mažiau
Pernai į profesines mokyklas priimti 20 522 jaunuoliai, šiemet profesinės mokyklos planuoja sulaukti 19 010 mokinių. Tačiau ŠMM duomenimis, iki liepos 10 dienos norinčiųjų čia mokytis buvo vos 5552.
Pasak ŠMM specialistų, mažos mokyklos skundžiasi, kad šiemet pageidaujančių įgyti profesinį išsilavinimą mažiau. Ypač nepaklausios yra antrosios profesinio mokymo pakopos programos, suteikiančios tik profesinę kvalifikaciją be vidurinio išsilavinimo.
Vis dėlto kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, anot ŠMM specialistų, rodo, kad vizija pritraukti į profesines mokyklas daugiau stojančiųjų yra įgyvendinama, ir tam jau dabar yra rengiamasi.
ŠMM užsakymu Viešosios politikos ir vadybos institutas parengė studiją, kurioje pateiktais pasiūlymais, rekomendacijomis bei išvadomis bus vadovaujamasi įgyvendinant tolimesnę profesinio mokymo plėtrą.
Europos regioninio plėtros fondo lėšomis bus modernizuojama bei plėtojama profesinio orientavimo infrastruktūra. Be to, ketinama toliau stiprinti ryšius su darbdaviais, siekiant juos įtraukti į profesinio mokymo politikos formavimą bei mokyklų valdymą.
Taip pat labai svarbu, pasak ŠMM specialistų, įveikti neigiamą visuomenės požiūrį į profesines mokyklas.
Profesinė mokykla – rykštė?
Uostamiesčio profesinių mokyklų vadovai tokiu optimizmu nedega. Pasak jų, šioms įstaigoms skersai kelio stoja visuomenės nuomonė.
Klaipėdos statybininkų mokyklos vadovas Klausas Grudzinskas neslepia idėją pritraukti į profesines mokyklas daugiau jaunuolių puoselėjęs nuo pat valstybingumo atkūrimo. Anot jo, gerovę kuria ne valdininkai, teisininkai ar ekonomistai, o darbininkiškų specialybių atstovai.
Tačiau jauną žmogų, vadovo nuomone, nuo mokslo profesinėje mokykloje atbaido sovietmečio suformuoti stereotipai.
„Tada profesine mokykla tarsi rykšte buvo gąsdinama – nesimokysi, eisi į profesinę! O čia turėjo atsirasti vietų visiems. Tačiau ši politika baigėsi”, – aiškino pašnekovas.
Be to, lietuvius gąsdina mintis, jog profesinė mokykla ruošia darbininką, kuriam teks rimtai dirbti. Tuo tarpu studijos universitet, anot K. Grudzinsko, daugeliui asocijuojasi su gera socialine padėtimi, aukštu uždarbiu.
Jam pritarė ir Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorius Viktoras Vytautas Benetis. Anot jo, dirbti lietuviui reiškia dirbti rankomis. Visa kita – ne darbas.
„Akivaizdu, kodėl formuojasi tokia nuomonė. Pažiūrėkime į valdininkus, darbo metu geriančius kavutę”, – piktinosi pašnekovas.
Vietoj veiksmų – deklaracijos
Be to, profesinių mokyklų vadovai pastebi, kad užuot ryžtingai veikus gerinant šių įstaigų situaciją, kol kas tenkinamasi tik skambiomis deklaracijomis.
K. Grudzinskas įsitikinęs, kad visi, siekiantys aukštojo mokslo, pirmiausiai turėtų baigti profesines mokyklas ir tapti praktikais. O pasirinkti ilgesnį kelią aukštosios diplomo link turėtų paskatinti pirmumo teisė stojant į universitetus.
Laivininkų mokyklos vadovas V. V. Benetis tvirtina, kad situacija kaip mat pasikeistų sumažinus valstybės finansuojamų vietų skaičių universitetuose. Tuo tarpu dabar atrankos į aukštąsias mokyklas, vadovo nuomone, iš viso nėra.
Pašnekovas pastebi, kad pastaruoju metu akcentuojamas profesinių mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimas taip pat yra tik skambi deklaracija.
„Jei programos yra suderintos su darbdaviais, tai kodėl tenka kviestis suvirintojų iš Ukrainos? Uostamiesčiui reikia daugiau tokių specialistų, todėl būtina steigti ir daugiau suvirintojų specialybės grupių mokyklose”, – sakė vadovas ir tvirtino, kad profesinių mokyklų programas bei jų kiekį turėtų diktuoti darbdavys, o ne pati mokykla.