„Bijau, kad 50-ies būsiu daug dirbusi, bet mažai gyvenusi”

Kino žvaigždė Keira Naitli prisipažįsta, kad per greitai tapo garsenybe ir būtų mieliau sutikusi, jog visa šlovė ateitų penkeriais metais vėliau. „20-metė būčiau galėjusi girtauti ar miegoti su daugeliu žmonių, ir niekas to nesužinotų. Dabar tarsi turiu būti tobula. Jei tave pamato girtą išvirstančią iš naktinio klubo, susivėlusią ir prakaituotą, tada esi sudraskoma”, – apgailestauja Keira.

K. Naitli gimė 1985 metais kovo 26 dieną Pietų Londono priemiestyje aktorių Vilo Naitlio ir Šarman Makdonald šeimoje. Įdomu, tačiau jau trejų ji pareiškė norą turėti savo asmeninį agentą, būdama šešerių suvaidino pirmąjį vaidmenį televizijoje. Beje, pastebėta, jog Keirai kyla sunkumų rašant ir skaitant. Tiesa, oficialiai ji nebuvo pripažinta dislektike, tačiau drąsinama šeimos ji neįtikimai sunkiai dirbo, kol ankstyvoje paauglystėje problema buvo išspręsta.

Nuo 1994 ji vaidina įvairiuose TV filmuose, tačiau pirmą kartą jos vardą sužinojo visas pasaulis, kai pagarsėjo, jog ji buvo Natali Portman, vaidinusios Amidalą, dublerė pirmojoje „Žvaigždžių karų” (1999) dalyje. Jos buvo tokios panašios, kad net pačios motinos negalėjo iš karto atskirti, kuri yra kuri, o ypač dar prislėptos makiažo. Tuomet Keira nebuvo specialiai mokiusis aktorystės ir darė tai vien dėl savo malonumo. Ji mokėsi įprastoje mokykloje netoli Tedingtono ir dar nebuvo nusprendusi, ką veiks ją baigusi.

Vis dėlto Keirą patraukė kino pasaulis – ji ėmė gauti vis rimtesnius vaidmenis. 2000 ji išvyko į Rumuniją filmuotis juostoje „Vagių karalienė”, kurioje atliko pagrindinį vaidmenį. Čia ji surado ir savo pirmąjį rimtą vaikiną – kolegą Delą Sinotą. Tais pačiais metais ji vaidina trileryje „Skylė”, kuriame pirmą kartą pasirodė nuoga. Kadangi tuomet jai tebuvo 15-a, filmas į eterį pateko tik tuomet, kai ji sulaukė 16.

2001 vasarą ji išlaikė baigiamuosius mokyklos egzaminus ir ėmėsi darbo filme „Smūgiuok kaip Bekhemas”, kuris sulaukė nemažo populiarumo. Tuomet Keira pradėjo anglų literatūros ir politikos istorijos studijas Ešerio koledže, tuo pat metu neapleisdama ir vaidybos. 2002 Keirą įkalbėjo mesti mokslus ir skirti visą savo laiką vaidybai – ji pasirodė filmuose „Daktaras Živago”, „Tegyvuoja meilė”, „Karibų piratai: juodojo perlo prakeikimas”, „Karalius Artūras”, „Puikybė ir prietarai”, „Domino”, „Tramdomieji”, o neseniai kino teatruose pasirodė ir paskutinis jos „Karibų piratai: numirėlio skrynia”. Beje, 2007-aisiais ji pasirodys ir šios istorijos tęsinyje „Karibų piratai-3”.

„Karibų piratai: numirėlio skrynia”

Antroji „Karibų piratų” dalis ne vienoje bilietų kasoje pasiekė rekordą, be to, – filmą lydėjo didžiausias parduotų per vieną dieną bilietų skaičius. Beje, po „Piratų” Keira sakėsi labai pavargusi ir norinti šiek tiek pailsėti. „Žinau, kad buvau tikra darboholikė, o dabar reikia šiek tiek pailsėti. Mano didžiausia baimė yra tai, jog pabudusi 50-ies būsiu daug dirbusi, tačiau mažai gyvenusi”, – samprotavo Keira.

Visus filme rodomus triukus Keira atliko pati. Ji taip norėjo pasišvaistyti ginklais, jog maldavo režisieriaus Goro Verbinskio, kad jai skirtų daugiau kovos scenų.

Filme daug mojuojate kardu. Kaip sekėsi?

Turėjome puikius trenerius ir porą savaičių mokėmės. Ir man, ir Orlandui buvo svarbu viską daryti, kiek tai įmanoma, patiems. Koks tikslas vaidinti veiksmo filme, o pačiam nedaryti triukų?

Ką reiškia grįžti prie jau vaidinto personažo?

Tai ganėtinai baugina, niekada to nebuvau dariusi. Be to, visada maniau, jog jei galėčiau suvaidinti dar kartą tą patį asmenį, padaryčiau tai visiškai kitaip. Dabar reikėjo pratęsti personažo, kurį vaidinau būdama 17-os, gyvenimą. Čia kilo šiokių tokių sunkumų: pirmame filme ji buvo gana griežtų ribų – viskas juoda arba balta. Taigi dabar šiam charakteriui suteikiau daugiau spalvų. Smagu buvo priversti augti savo personažą.

Kaip jums sekėsi nesusijuokti juokingesnėse scenose, ypač su Džoniu Depu?

Nežiūrėti į Džonį! Bet kuria kaina jį ignoruoti. Jis buvo gana mielas, kai kamera atsukta į jį, bet vos tik ji pasisuka kitur, nieko nebegali daryti, tik juoktis iš Džonio. Buvo daugybė nutrauktų dublių, mat neretai susijuokdavome viduryje scenos. Prisimenu aplinkui stovinčią filmavimo komandą ir jų veidais riedančias ašaras. Jie desperatiškai bandė susilaikyti nesijuokę.

Kuri scena buvo sunkiausia?

Manau, sunkiausios scenos buvo su jūrų monstru, kurį man reikėjo įsivaizduoti. Režisierius Goras tik bėgiojo aplinkui ir šūkavo: „Aš esu čiuptuvai, aš esu čiuptuvai!” Jis bandė mums paaiškinti, kad jis yra tiesiog didelis galvakojis, tačiau tai nelabai padėjo.

Įdomybės

Aktorė jau sulaukė ir apdovanojimų: 2003 m. Londono kritikų draugija ją pripažino geriausia metų kino naujoke, 2004 m. – Holivudo kino apdovanojimas taip pat kaip geriausiai naujokei. Be to, 2004-aisiais žurnalas „Tatler” Keirą išrinko „Geidžiamiausia moterimi”, o „Glamour” paskelbė „Žavingiausia aktore”.

Mėgsta kolekcionuoti batus. „Kai pamatau man patinkančius batelius, – iškart perku, ir nesvarbu, ar jie yra mano dydžio, ar ne.”

„Kino versle šlovė trunka tik sekundę. Žmonės nustoja domėtis senais veidais, mat kiekvieną akimirką atsiranda naujų. Šiandien aš įdomi, o rytoj jau nebebūsiu. Tai puiku. Manau, kad nesustosiu ir darysiu ką nors kita. Tai išgyvenimo menas. Jei tau dėl to liūdna, vadinasi, pasirinkai netinkamą darbą.”

„Vaidyba reikalauja būti labai atidžiam – tarkim, sėdėti kavinėje ir valandų valandas stebėti žmones.”

Dabartinis vaikinas Rupertas Frendas – kolega iš „Puikybės ir prietarų”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kinas su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.