Žinia, kad pastaruoju metu Neda Malūnavičiūtė turėjo rimtų balso problemų, išgąsdino ne vieną jos klausytoją. Tačiau dainininkė tikina, kad jau viskas gerai, ir ji toliau sėkmingai įgyvendina visai vasarai suplanuotus muzikinius sumanymus.
Visiems puikiai pažįstama džiazo ir popmuzikos atlikėja Neda Malūnavičiūtė šią vasarą, atrodo, ilsėtis neturi kada. Kaip ir visada, kūrybinės energijos jai tikrai netrūksta. Neseniai pasirodęs dar vienas solinis Nedos albumas neleido dainininkei užmigti ant laurų. Toliau sėkmingai tęsiami koncertai su grupėmis „Meilės trikampis” ir „Blues makers” bei visai neseniai gimusiu muzikiniu projektu „Exlex – nepavaldus įstatymui”.
Dainuoti draudė gydytojai
– Pastaruoju metu spaudoje pasirodė pranešimų, kad turite bėdų dėl balso. Kaip jaučiatės dabar?
– Taip, nuo gegužės vidurio tikrai turėjau labai didelių problemų dėl balso. Gydytojai aiškiai pasakė: „Neda, jei nori toliau dainuoti, būtinai turi pailsėti”. Ne juokais išsigandau, todėl pusantro mėnesio nieko neveikiau, ilsinau balso stygas, birželį atšaukiau visus koncertus. Gydytojai draudė ne tik dainuoti, bet ir klausytis muzikos, nes esą skambant garsams stygos pačios savaime virpa. Ačiū Dievui, jau viskas gerai, galiu toliau sėkmingai tęsti intensyvų koncertų maratoną. Nors, neslėpsiu, po pastarojo pasirodymo balsas vėl atrodo šiek tiek apsunkęs. Tačiau dabar tikrai ne laikas ilsėtis.
Keturkampis
– Visai neseniai, gegužę, prisidėjote prie „Meilės trikampiu” vadinamo kolektyvo, kuriame muzikuoja Kostas Smoriginas, Olegas Ditkovskis ir Tomas Dobrovolskis. Kodėl nusprendėte koncertuoti su jais ir pasukti šiek tiek kitokiu, dainuojamosios poezijos, muzikiniu keliu?
– Su Kostu Smoriginu esame muzikavę ir anksčiau. Ne kartą esu jam pritarusi fleita, atlikusi keletą vokalinių partijų. Bardų muzika man labai priimtina, todėl susėdome kartą trise: aš, Olegas ir Kostas, parengėme programą, į kurią buvo įtrauktos Kosto, Olego ir Andriaus Kulikausko dainos. Ten įsiliejo mano balsas, fleitos ir gitaros improvizacijos. Birželį prie mūsų smagios kompanijos prisidėjo perkusininkas Tomas Dobrovolskis ir „Meilės trikampiui” suteikė šiek tiek smagesnės ir veržlesnės muzikinės spalvos. Tiesiog mūsų grupėje trūko instrumento, kuris palaikytų ritmą, o Tomo perkusijos kaip tik kuo puikiausiai prilipo. Tad šiuo metu mūsų kolektyvą turbūt derėtų vadinti „Meilės keturkampiu” (juokiasi).
– Kokie ateities planai su „Meilės trikampiu”, tiksliau, „keturkampiu”? Ar tai laikinas muzikinis projektas? O gal ir toliau kursite kartu?
– Be abejonės! Kol kas tai, ką darome, visiems mums teikia neapsakomą malonumą, todėl galiu patikinti, jog projektas tikrai nėra vienadienis. Kol turėsime idėjų ir muzikinių sumanymų, mūsų „Meilės trikampis” neturėtų subyrėti. Koncertai su šia kompanija jau suplanuoti kitiems dviem mėnesiams, todėl stovėti vietoje tikrai nėra kada.
– Ar tą muziką, kurią kuriate su „Meilės trikampiu”, galėtumėte kaip nors apibrėžti? Koks tai muzikinis stilius?
– Pirmiausia tai labai subtili muzika, kur nuostabiai dera gitaros, fleitos, mano balso ir perkusijų derinys. Čia svarbu ne tik melodija, bet ir tekstai. Tai juk dainuojamoji poezija, kuriai reikalingas rafinuotesnis muzikos suvokimas.
Lengva prisitaikyti
– Pradėjote nuo džiazo, paskui pasukote į popmuziką, o dabar savo klausytojus nustebinote kitokiu muzikiniu amplua – eksperimentuojate su dainuojamąja poezija. Ar jums, kaip džiazo atlikėjai, nekyla problemų keičiant dainavimo stilių?
– Profesionaliam džiazo dainininkui labai lengva prisitaikyti prie bet kokio žanro muzikos. Ir šiuo požiūriu aš nesu išimtis. Girdėdama muziką tiesiog jaučiu, ką ir kaip dainuoti. Ne muzika taikosi prie manęs, o aš improvizuodama stengiuosi savo balsu ją „pagauti”. Ir visada pavyksta, nesvarbu, ar tai būtų džiazas, „popsas”, rokas, ar dainuojamoji poezija.
– Įdomu, kad dvi dainos jūsų naujausiame albume „Sena nauja pasaka” skamba jums nebūdingu hardroko ir regio stiliumi? Kodėl toks įdomus muzikinis sprendimas? Galbūt dar ieškote sau artimiausios muzikos?
– Tiesą sakant, tai buvo albumo muzikos kūrėjų sumanymas. Jie sugalvojo eksperimentuoti regio ir hardroko stiliumi, o aš ėmiau ir įdainavau melodiją. Paprasčiausiai atlikau ir interpretavau Audriaus Balsevičiaus ir Andriaus Borisevičiaus parašytą muziką.
– Lietuvoje esate geriausiai žinoma kaip džiazo atlikėja, bet jūsų naujausiame albume „Sena nauja pasaka” vyrauja popmuzikos kūriniai. Kodėl vėl keičiate muzikos kryptį?
– Ta muzika, kurią parašė pastarojo albumo kūrėjai, man labai artima dvasiškai. Joje kalba mano siela. O jei muzika pažadina dvasią, visai nesvarbu, ką dainuoji – „popsą” ar roką. Svarbiausia yra visa aprėpianti muzikos galia. Be to, nepasakyčiau, kad albumas yra grynai „popsinis”. Jo stilistinė paletė labai įvairi – yra ne tik hardroko, regio, „popso”, bet ir baladės priemaišų.
Reikia išgirsti
– Su perkusininku Tomu Dobrovolskiu dar muzikuojate „Exlex – nepavaldus įstatymui”. Kuo ypatingas šis muzikinis projektas?
– Tai, ką mudu su Tomu darome, visiškai neapibrėžiama. Vadinkite tai džiazu, meditacija, transu ar improvizacija, – tai muzika, netelpanti į jokius rėmus. Mūsų kūryba nepavaldi muzikos įstatymams ar stereotipams, todėl galiu sakyti, jog kuriame savo unikalų stilių. Čia fleitos pasažai ir mano balso virpesiai atsiskleidžia virtuoziškame perkusijų skambesyje, o visa tai į muzikinį vienį sujungia improvizacija. Neseniai savo kompozicijas atlikome Užupio
festivalyje „Ką Tu čia dabar darai?” Klausytojų susidomėjimas parodė, kad projektas turi ateitį. Jausmas buvo nepakartojamas, net nemoku apibūdinti. Reikia pačiam tai išgirsti ir pajusti.
– Su Tomu Dobrovolskiu esate drauge muzikavę dar studijų metais grupėje NNB( „Nieko ne baisaus” – aut.). Kaip atsitiko, kad tik po 15 metų vėl susiėjote dėl bendro muzikinio projekto?
– Mudu labai seni pažįstami. Kartu mokėmės J.Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje ir tuo metu muzikavome grupėje NNB. Paskui taip susiklostė, kad įstojau į akademiją, sukūriau šeimą, pradėjau muzikuoti grupėje „Džiazo nublokšti” su Artūru Anusausku, Leonidu Šinkarenka, Gediminu Laurinavičiumi ir Vytautu Labučiu. Taip pamažu nutrūko kūrybiniai ryšiai su Tomu. Dabartinis projektas „Exlex”, manau, gyvuos ilgiau nei kadaise NNB.
Lyg kitas pasaulis
– Dabar net sunku susigaudyti keliuose muzikiniuose projektuose dalyvaujate: „Blues makers”, „Meilės trikampis”, „Exlex”, ką jau kalbėti apie ankstesniuosius. Nebijote, kad klausytojai į jus pradės žiūrėti kaip į „dainininkę be vietos”?
– Tegul taip galvoja! Vadinasi, tikrai kažką darau ir dėl to esu pastebima. Muzika juk ir yra nuolatinis ieškojimas. Esu labai patenkinta tuo, ką darau, ir atidus klausytojas turėtų tai įvertinti.
– Ar nuo intensyvaus koncertų maratono dar lieka nors kiek laiko sau, asmeniniam gyvenimui? Juk nesate viena, turite sūnų…
– Mano asmeniniame gyvenime pastaruoju metu atsitiko tokių dalykų, kurie sujaukė visą vertybių sistemą ir privertė į daug ką keisti požiūrį. Taip jau iki šiol susiklostė, kad muzika visuomet atsiranda pačiu laiku.
Ir dabar, kai man labai sunku, ji vėl mane gelbėja, padeda nusikelti į kitokį pasaulį, kur nėra rūpesčių ir sielvarto. Taip, sūnaus man be galo trūksta, galbūt skiriu jam per mažai laiko… Bet, pripažinsiu, niekad nebuvau šeimos žmogus, net manau, kad nemoku būti mama.
Ir jeigu darai tai, kas tave „veža”, asmeninis gyvenimas natūraliai lieka už borto. Esu muzikantė iš prigimties, ir tuo viskas pasakyta.
– Ar jaučiatės patenkinta tuo, ką pasiekėte savo kūrybiniame kelyje?
– Manau, kad padariau ne tiek jau ir daug. Todėl neketinu sustoti. Jei šalia bus mylimas žmogus, eisiu dar sparčiau… (Susimąsto.)
– Ar šiuo metu jis yra?
– Nenoriu atsakyti į šitą klausimą.
– Bet gyvenimas nestovi vietoje?
– Beveik atsakėte į savo klausimą pati (šypsosi). Daugiau apie tai nekalbėkime, juk šiandien šnekame apie muziką.
– Ar nesijaučiate pavargusi? Nuolatinės repeticijos, koncertai, kelionės…
– Gal nuovargį ir jaučiu, bet jis yra labai „sveikas”. Pavargti nuo muzikos visai malonu. Esu laiminga, kad turiu idėjų, kažką darau ir stumiuosi į priekį. Kai prieina žmogus ir sako: „Ačiū, Neda, kad kuri”, argi galima pavargti? Man nereikia nei pinigų, nei gėlių – nieko. Turiu savo klausytoją, darau tai, kas man patinka, ir to užtenka.
– Gal yra dar kas nors, ką norėtumėte pasakyti mūsų skaitytojams?
– Kadangi mano galvoje dabar šioks toks chaosas, būtinai parašykite, kad šią vasarą esu tarsi išskridusi į kosmosą (juokiasi).