Kupiškio rajono Čypelių kaime gyvenantis 80-metis Antanas Mikėnas, nors jaunystėje tebaigė keturis pradinės mokyklos skyrius, gali laisvai diskutuoti bet kuria pašnekovą dominančia tema – nuo minerologijos iki medelių skiepijimo.
Vaikštančia enciklopedija žmonių vadinamas vyras atvirai nepripažįsta, tačiau leidžia suprasti, kad viskuo domėtis jį verčia ne tik įgimtas smalsumas, bet ir nenoras nusileisti 14 metų jaunesnei sutuoktinei Danutei.
Po vedybų vyro paskatinta moteris baigė tuometį Biržų rajono Vabalninko žemės ūkio technikumą ir sparčiai kilo karjeros laiptais: nuo karvių melžėjos iki fermos vedėjos, o vėliau – iki kolūkio kontoros darbuotojos.
Dabar D.Mikėnienė Skapiškio krašte žinoma kaip eilių kūrėja. Nors moters sukurti posmai prieš dešimt metų buvo publikuoti Lietuvos liaudies kultūros centro išleistoje poezijos rinktinėje, A.Mikėnas apie savo sutuoktinės kūrybą atsiliepia paniekinamai.
Vyras sakė pripažįstąs tik iškilius poetus, pavyzdžiui, A.Puškiną ar R.M.Rilkę. „Nieko nėra baisiau už mokytą bobą, tapusią eiliakale. Nieko nebeklauso – savo varo, ir viskas”, – juokais piktinasi A.Mikėnas.
Sveikina ir kinus, ir žydus
Nuolat daugybę spaudos leidinių ir knygų skaitantis A.Mikėnas prieš metus padarė išvadą, kad pasaulį užplūs sparčiai auganti kinų tauta.
Pasak vyriškio, kadangi kinai gali atsibelsti ir iki Čypelių, reikia jau dabar pratintis jiems pataikauti.
Tuo tikslu ant namo laukujų durų A.Mikėnas ryškiai raudonais dažais išrašė hieroglifus, kurie turėtų reikšti pasveikinimą Kinijos komunistinės revoliucijos lyderiui Mao Dzedunui.
„Gaila tik, kad teptukas pasirodė pernelyg storas grakštiems hieroglifams ir jie yra menkai teįskaitomi”, – keistai ant namo durų atrodantį užrašą paaiškino šeimininkas.
A.Mikėnas neslepia, kad pasaulyje didelę reikšmę turėjo ir turi žydų tautybės žmonių apsukrumas. Gali būti, kad žydų įtaka ir toliau stiprės.
Jei šios tautybės žmogus atkaktų iki A.Mikėno vienkiemio, prie kurio privažiuoti tegalima sunkiai įžiūrimu lauko keliuku, jis taip pat būtų pamalonintas. Ant sodybos garažo durų idiš kalba A.Mikėnas užrašė: „Tegyvuoja Izraelis”.
Norėtų išmokti sanskritą
Kažkada galėjęs sau leisti neskaičiuodamas pirkti knygas ir dešimtimis prenumeruoti laikraščius, A.Mikėnas dabar sako knygyne patiriąs keistą galvos svaigimą.
„Tai, matyt, todėl, kad naujų knygų labai norisi, o įpirkti jų – neįmanoma”, – knygų parduotuvėje apninkančius jausmus aiškina vyriškis.
Paskutinės dvi A.Mikėno įsigytos knygos – apie lietuvių partizanus ir apie krišnaitus. Viena jų kainavo 40, kita – 60 litų, tačiau išleistų pinigų vyras negaili.
Ne mažiau už naujas knygas jį pradžiugino ir dukros Onutės prieš keletą mėnesių atvežta vos porą litų kainavusi didelė iliustruota knyga apie pasaulio valstybes. Šį leidinį anglų kalba O.Mikėnaitė aptiko tarp parduodamų dėvėtų drabužių.
Knygoje pasaulio šalių aprašymus kelis mėnesius įnirtingai tyrinėjęs A.Mikėnas pamažu ėmė suprasti anglų kalbą.
„Tai nėra labai sunki kalba, o ir knygos tekstai pakankamai paprasti juos suvokti”, – „Panevėžio rytui” paaiškino A.Mikėnas ir pridūrė, kad kur kas labiau už anglų jį dominančios sanskrito ir esperanto kalbos, tačiau neturintis pakankamai literatūros, kad galėtų į jas kaip reikiant įsigilinti.
Mano radęs meteoritą
Be domėjimosi kalbomis ir pasaulio šalimis, A.Mikėnas turi dar kelis jį įtraukusius pomėgius.
Nagingas vyras daro puikius metalo dirbinius. Jis daug metų yra buvęs kalviu. Subtiliai išraitytais ornamentais papuoštos ir namo laukujės durys, ir varteliai į pirtį.
Iš metalo A.Mikėnas yra sukonstravęs ir medį apglėbiantį dviejų aukštų namelį – pavėsinę. Tačiau, anot vyro, sumanymą sugadino jo moteriškė, gražius metalo linkius pavertusi senų drabužių džiovykla.
Prieš 26 metus A.Mikėnas prie savo sodybos pradėjo sodinti jam patinkančius medžius, dabar jų čia yra per 70 rūšių: įvairiausios eglės, pušys, klevai ir riešutmedžiai, magnolijos.
Senolis išgyvena, kad kelis retus ir puoselėtus augalus pakando žiemos speigas, o dabar skurdina kaitra ir sausra. A.Mikėnas ypač sielvartauja dėl po žiemos nebeatsigavusios japoniškos magnolijos.
Dar viena vyro aistra – keisti akmenys. Visus laukuose rastus originalių formų ir spalvų akmenis A.Mikėnas stengiasi parsigabenti namo.
Surinktus akmenis jis išstudijavo į rankas paėmęs minerologijos vadovėlius, todėl dabar apie kiekvieną riedulį gali pasakyti autoritetingą nuomonę.
Pasak A.Mikėno, keli jo rasti taisyklingos formos ir slidūs lyg kiaušiniai akmenys galėjo būti nuo viduramžių besimėtantys karuose naudoti sviediniai.
Kai kurių akmenų kilmė vyrui net ir po specialios literatūros studijų liko miglota. A.Mikėnas mano, kad vienas toks keistas akmuo gali būti nedidelis meteoritas.
Riedulys žymės sodybos vietą
Keli rieduliai į vienkiemį pateko dėl neįprasto didumo. Vieną jų A.Mikėnas dar jaunystėje ėmėsi tašyti, nes norėjo padaryti paminklą anksti mirusiems tėvams.
„Paskui užmečiau, nes vis nebuvo laiko. Galvojau, kad pabaigsiu, kai išeisiu į pensiją. Tačiau paaiškėjo, kad ir pensijoje laiko neatsirado ir dar jėgų pritrūko”, – aiškino A.Mikėnas.
Bet jis save guodžia, kad net tinkamai paruošto kelias tonas sveriančio akmens neturėtų kaip iki kapinių nugabenti.
Kad sumanymas apdirbti akmenį visai nežlugtų, A.Mikėnas sakė sumanęs jame iškalti duomenis apie savo sodybą.
„Juk ne už kalnų ir pasimatymas su giltine. Sodyba ištuštės, nes žmona viena gyventi čia nepasiliks.
Nupirks šitą žemę kokie šimtus hektarų dirbantys milijonieriai ir seną gryčiutę tikrai nugriaus.
O akmuo liktų kaip prisiminimas apie tai, kad čia gyveno žmonės”, – sumanymą įsiamžinti iki šiol negirdėtu būdu atskleidė Čypelių keistuolis.