Jūra ir žavi, ir baudžia

Baltijos jūra turi daugybę paslapčių.

Didžiuliu netikėtumu tapo, kai per karščius iki 22 laipsnių įšilęs pakrančių vanduo, pūstelėjus šiek tiek didesniam šiauriniam vėjui, šios savaitės pradžioje nukrito iki 10 laipsnių.

Gelbėtojai teigė, kad staiga plūstelėjęs šaltesnis vanduo galėjo išgelbėti ne vieno karštakošio, kuris mėgsta pasipliuškenti didelėse bangose, gyvybę. Žmonės, pajutę, kad vanduo labai šaltas, nebelipo į vandenį. Per audrą net ir esant palyginti nedideliam bangavimui jūros dugne susidaro duburiai.

„Degina” ne tik medūzos

Antroje vasaros pusėje jūros priekrantėje ima plaukioti rožiniai permatomi, primenantys drebučius apskritimai – medūzos. Prisilietus jos skaudžiai dilgina.

Dar nemaloniau, kai prie kranto paplūdimyje tvyro kelių metrų žalsva pliurzė. Ją srovės atneša ir bangos priplaka prie kranto kai stipriai pakaitinus saulei pradeda „žydėti” dumbliai. Jie skleidžia ir savotišką nemalonų kvapą. Ilgiau pabraidžiojus po tokią tyrę arba joje išsimaudžius galima susirgti odos ligomis, o jei dumblių ypač daug, ir pasigauti alergiją.

Žvejai jūroje kartu su laimikiu kai kada savo tinkluose randa ir gintarą primenančių „akmenukų”. Tai – pavojinga cheminė medžiaga ipritas. Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo buvo paskandinta sukrautų į medines dėžes ir metalinius konteinerius daugybė nuodingųjų medžiagų. Šios karinės amunicijos sąvartynai yra į pietvakarius nuo Liepojos, į rytus nuo Bornholmo salos bei Mažojo Belto sąsiaurio pietuose. Cheminio ginklo sąvartynuose jūros dugne gali gulėti daugiau kaip 40 tūkstančių tonų amunicijos. Ji patekusi į aplinką sukelia pavojingų padarinių gyviems organizmams. Nustatyta, kad dėl to žuvo keli milijonai jūros žvaigždžių, priedugnio žuvų. Buvo atvejų, kai iš jūros dugno į laivo denį pakėlus tokį radinį žvejus ištiko koma.

Tampa sąvartynu

Mokslininkai teigia, kad XX amžiaus pradžioje Baltija buvo švari ir skaidri. Akmenuotose sekliuose priekrančių vandenyse buvo pakankamai maisto ir prasiskverbiančios šviesos, kur dauginosi žuvų maistui tinkantys įvairūs smulkūs gyvūnėliai – fitoplanktonas. Gilesniuose sluoksniuose užteko deguonies. Juose neršė įvairios žuvys.

Dabar Baltija labiau panaši į cheminių ir buitinių atliekų sąvartyną. Žvejai yra ne tik ištraukę nesprogusių bombų, bet ir per audras pametę šimtus kilometrų tinklų. Jie tapę vaiduokliais plaukiodami prie jūros dugno tebegaudo žuvis ir dabar. Nebegalėdamos iš jų išsipainioti žuvys pūva.

Klaipėdos žvejai ieško būdų, kaip jūrą nuo tinklų skenduolių išvalyti. Šį pavasarį buvo patikslintos žvejų jūrlapiuose nurodytos labiausiai tinklais užterštos vietos. Surastas net laivas, kuris galėtų skenduolius traukti į paviršių. Tačiau to per mažai. Panašaus masto darbai ne vienos valstybės jėgoms. Reikia ne tik didelių pinigų, bet ir visų apie Baltiją gyvenančių šalių susitarimo, kad nuo tinklų ir tokių upėmis į jūrą atkeliavusių „dovanu”, kaip nebenaudojamos padangos, plastmasiniai buteliai, plėvelės, metalo atliekos jūrą vaduotume kartu.

Pavojingi teršalai

Paskaičiuota, kad per metus Baltijos jūros aplinkoje susikaupia iki 55 tūkstančių tonų fosforo, 556 tūkstančių tonų azoto. Šios „dovanos” – į Baltiją patenka upėmis ir nutekamųjų buitinių vandenų sistemomis. Su jomis į jūrą atplaukia ir sunkiųjų metalų. Labiausiai Baltija užteršta variu, švinu, cinku. Per metus tų sunkiųjų metalų į jūrą gali patekti iki 20 tūkstančių tonų.

Bene labiausiai Baltiją žudo iš laivų į atvirą jūrą išleidžiami įvairūs tepaluoti vandenys. Naftos į aplinką patenka ir iš jūroje esančių gręžinių. Arčiausiai Lietuvos krantų, už 26 kilometrų į vakarus nuo Nidos, yra Rusijos Kaliningrado srities gręžinys „D-6”. Iš jo 1983 metų birželio 23-28 dienomis buvo išsiliejusi nafta.

Lietuvos jūrinių tyrimų centras kartu su Suomijos mokslininkais 2006 metų žiemą tyrimų laivu „Vėjas” buvo surengę specialią ekspediciją, kurios metu paimti netoli šios verslovės jūros vandens mėginiai. Mokslininkai nori ištirti, kiek, kokiomis medžiagomis toje vietoje užteršta Baltija, kad nelaimės atveju iš gręžinio į aplinką vėl patekus naftai būtų galima palyginti, kokia jūros būklė buvo prieš nelaimę ir po jos. Vyraujantys pietvakarių vėjai atsitikus avarijai „D-6” verslovėje naftą atgintų prie Kuršių nerijos pakrančių ir Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos, Palangos paplūdimiams tai būtų nepataisoma žala.

Susidariusi vandens paviršiuje naftos plėvelė sutrikdo dujų apykaitą tarp oro ir vandens, nebeleidžia į gelmę prasiskverbti šviesai, sumažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį. Nafta apsivelia ir žūva daugybė jūros gyvūnų, paukščių ir augalų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.