Nauji duomenys apie krabus Europos vandenyse verčia atlikti tyrimus ir Lietuvoje.
Gauruotažnypliai krabai Europos vandenyse pastebėti 1912 metais Vokietijos Hamburgo uosto prieigose Alerio upėje. Vėliau šie krabai išplito Elbės, Emso, Havelio, Sales, Veserio upėse. Naujakuriai gadino tinklus, graužė juose esančias žuvis, rausė urvus, ardė užtvankas. Vokietijoje tokį krabų antplūdį anuomet vadino Dievo rykšte.
Žalos nepadarė
Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio gauruotažnypliai krabai rasti ir Baltijos jūroje. Manoma, kad jie atplaukė per Šiaurės ir Baltijos jūros kanalą.
Pirmą kartą Lietuvos pajūryje krabai sugauti ties Melnrage 1934 metais. Būgštauta, kad jie ir Lietuvos pakrantėje, kaip Vokietijoje, pridarys daug nuostolių. Tačiau Lietuvos priekrantėje krabų niekada nebuvo gausu. Jie taip ir liko egzotiniai žvejų trofėjai. Krabai net nebuvo įtraukti į pagrindines Nemuno, Kuršių marių ir Lietuvos pajūrio dugno didžiųjų vėžiagyvių tyrimų suvestines.
Mūsų pajūrio vietose skirtingais metais žvejai ungurinėmis gaudyklėmis ir tinklais sugaudavo nuo 1 iki 20 krabų. Iki šiandien žinomi tik du atvejai, kai sugautos patelės su ikreliais. Į klausimą, kur veisiasi mūsų krabai, dar vis neatsakyta.
Manyta, kad kartkartėmis sugaunami mažesni nei 30 milimetrų krabai yra jaunikliai. Ypač daug jų rasta ties Klaipėdos jachtklubu karštą 2002 m. rugpjūtį. Vėliau tinklais sugauta pavienių krabiukų ties Kopgaliu ir gilinant uosto sąsiaurio dugną.
Amerikietiška rūšis
Mokslininkai išsiaiškino, kad mažesni „plikomis žnyplėmis” krabiukai yra kitos rūšies. Jie neužauga didesni nei 30-40 milimetrų. Jų biologija ir gyvenimo ritmas visiškia skirtingas. Taip sužinojome apie naują mūsų vandenyse krabų rūšį. Kaip rūšis, ji apibūdinta tik 2004 metais. „Naujoji” rūšis lietuviškai vadinama dumbliniu krabu.
Natūraliai gamtoje jie buvo išplitę tik Amerikos kontinento Atlanto vandenyno pakrantėje. Pagrindinis jų arealas yra Meksiko įlankos New Brunswick upės žiotys. Ši krabų rūšis išplito ir kituose pasaulio regionuose. Pirmieji krabai Europoje buvo sugauti Zuider Zee įlankoje Olandijoje. Gamtininkas T. Maintlandas juos aprašė 1874 metais kaip naują rūšį. Tačiau 1949 m. biologės A.M. Buitendijk ir L.B. Holthius pastebėjo, kad šie krabai labai primena Amerikos pakrantėse sugaunamus krabus.
Šiuo metu šie krabai randami Šiaurės ir Baltijos pajūriuose ir atskirose Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos Lenkijos ir Lietuvos upių zonose. Krabų tai sumažėdavo, tai vėl padaugėdavo. Spėjama, kad jų populiaciją ypač veikia tarša.
Renka informacija
Pradėti nuoseklūs krabų tyrimai tiek Baltijoje, tiek ir Lietuvos vandenyse. Mokslininkai turės atsakyti į klausimą, kur ir kaip gausiai jie yra paplitę, ar veisiasi mūsų vandenyse?
Jau yra surinkti ir apibendrinti duomenys nuo 1934 metų, apžiūrėti universitetų ir muziejų zoologiniai rinkiniai, peržvelgta periodinė ir mokslinė spauda. Tikslūs sistemingi duomenys yra tik nuo 1991 m., kai pradėta laisva žvejyba Lietuvos pajūryje. Trūksta tikslios informacijos apie krabų paplitimą mūsų vandenyse, tikrą ar tariamą žalą, kurią žvejai linkę matyti.
Surinkti duomenys bus gretinami su kitų Baltijos regionų informacija. Tyrimuose kviečiami dalyvauti ir žvejai, pajūrio gamtininkai. Mokslininkams svarbi įvairi informacija apie krabus: gyvūnų svoris, aptikimo laikas, vieta ir kitos aplinkybės.
Pagelbėtų ir anksčiau darytos vėžiagyvių nuotraukos. Pageidautina, kad gyvūnams būtų nustatoma lytis, ar jie turėjo ikrelius ir kitos biologinės ypatybės. Informaciją apie surinktus krabus galima siųsti į Klaipėdos universiteto krantotyros institutą dr. Z.Gasiūnaitei, Lietuvos jūrų muziejų S.Karaliui ir R.Dailidei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, gamtos muziejui zoologui G.Gražulevičiui.