Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija neturi aiškių, įstatymais apibrėžtų veiklos gairių, todėl balansuoja tarp visuomenės ir komercinių interesų
Tokią išvadą padarė Valstybės kontrolė (VK), tyrusi, kaip Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) naudoja turimas lėšas ir valstybės turtą.
Praėjusiais metais LRT gavo beveik 60 mln. litų pajamų. Du trečdalius jų sudarė valstybės biudžeto lėšos, likusią dalį – iš reklamos transliavimo, patalpų nuomos ir kitų šaltinių gauti pinigai. Auditoriai konstatavo, kad lėšų planavimas ir naudojimas nėra aiškiai reglamentuoti, nes teisės aktuose nacionaliniam transliuotojui nustatyti reikalavimai yra bendro pobūdžio.
„Valstybė LRT skiria 40 mln. litų, tačiau kokius įsipareigojimus prisiima nacionalinis transliuotojas, nėra aiškiai suformuluota. Kiek ir kokių laidų – pažintinių, šviečiamųjų, jaunimui, informacinių ir t. t. – už tuos milijonus bus sukurta, nustato pati LRT, nors įstatymas aiškiai sako, kad LRT taryba turi formuoti programų mastą ir struktūrą bei tik tuomet tvirtinti programų tinklelį”, – LŽ pasakojo VK 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Sanajevas.
LRT taryba 2005 metams nenustatė LRT transliuojamų programų masto ir struktūros, kitaip tariant, nesuformavo užsakymo. Todėl auditoriai neturėjo galimybės įvertinti, kiek valstybės biudžeto lėšų buvo panaudota nacionalinio transliuotojo funkcijoms vykdyti, o kiek – komercinio pobūdžio laidoms kurti ir kitiems tikslams.
LRT daugumą televizijos programų perka iš prodiuserinių kompanijų ir fizinių asmenų. Pastarieji kurdami laidas naudojasi LRT patalpomis, įranga, techninėmis priemonėmis, personalo paslaugomis. Auditoriai atkreipė dėmesį, jog kai kurių perkamų laidų kaina nepagrindžiama sąmatomis, todėl nėra galimybės nustatyti, ar LRT įvertino jų kūrėjams suteiktus resursus, ar efektyviai naudojo laidoms pirkti skirtas lėšas. Kita vertus, kai kuriose darbo ir autorinėse sutartyse numatytus atlikti darbus sunku atskirti, nes jie sudaro vientisą procesą. Todėl yra rizika, kad kai kurie LRT darbuotojai autorinėse sutartyse numatytus darbus atlieka darbo metu.
Daugiau kaip trečdalis LRT etatinių darbuotojų gauna minimalias algas ir autorinį atlyginimą. Pasak auditorių, pakeitus darbo apmokėjimo sistemą atsirado dar didesnių skirtumų tarp darbuotojų minimalių ir maksimalių algų. Kai kurių tos pačios pareigybės žmonių darbo užmokestis gali skirtis septynis kartus, nors tai nemotyvuota jokiais aiškiais kriterijais.
LRT reklamos pajamos 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, sumažėjo, tačiau komercijos direkcijos darbuotojai praėjusiais metais gavo vidutiniškai po 63 tūkst. litų priedų prie atlyginimo. Kitaip tariant, priedai kelis kartus viršijo pareiginę algą. Pavyzdžiui, komercijos direktoriaus mėnesio darbo užmokestis siekė daugiau kaip 18 tūkst. litų – buvo du kartus didesnis už LRT generalinio direktoriaus atlyginimą.
Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad LRT nėra televizijos programų direktoriaus, nors toks etatas įsteigtas. LRT yra sudariusi sutartį su UAB „Eterio zona”, kuri įsipareigojusi teikti LRT paslaugas, susijusias su televizijos programos tinklelio projektų kūrimu, atnaujinimu ir įgyvendinimu. 2005 metais už šios bendrovės paslaugas pagal sutartį iš viso buvo sumokėta 72 tūkst. litų (be PVM).
„Mane džiugina Valstybės kontrolės išvados – jokių pažeidimų nenustatyta, vadinasi, dirbame skaidriai”, – vakar LŽ sakė LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis.