„Gyvulius nuo karščio dar galima kiek apsaugoti, tačiau išgelbėti nuo sausros pasėlius – beviltiška”, – teigė Alytaus rajono „Atžalyno” bendrovės vadovas Algis Žėkas. Daugiau kaip 2 tūkst. hektarų plote įvairias kultūras auginanti bendrovė jau pradeda skaičiuoti ilgai užtrukusios sausros padarytus nuostolius. Žėkas neabejojo, kad šiųmetis derlius bus mažiausiai 30 proc. menkesnis nei ankstesniais metais.
Anot bendrovės vadovo, daugiausia rūpesčių kyla dėl žolinių pašarų, mat „Atžalynas” turi ir nemažą bandą galvijų. Pievos šiemet šienautos vos kartą, anksčiau tai tekdavo daryti 3-4 kartus. Vienintelė išeitis apsaugoti derlių nuo sausros – įrengti laistymo sistemą, tačiau ji labai brangiai kainuoja.
Stambiausias Alytaus rajono ūkininkas Edvardas Guževičius LŽ guodėsi, kad tiesioginės išmokos galbūt padengs sausros padarytus nuostolius ir pakilusią grūdinių kultūrų savikainą. Pelno šiemet ūkininkas nesitiki. „Neprisimenu, kad per 24 metus gamta būtų iškrėtusi tokį pokštą: žiemą žiemkenčius iššaldė šalčiai, vasarą pasėlius nualino karščiai”, – teigė Guževičius.
Lazdijų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Drūktys neabejoja, kad dėl pagalbos ūkininkams teks kreiptis į Žemės ūkio ministeriją. Šiame Dzūkijos rajone nuo sausros nukentėjo visos kultūros – pradedant bulvėmis, baigiant žiemkenčiais. „Jau dabar ūkininkai galvijus papildomai šeria žiemai paruoštais pašarais. Sunku prognozuoti, ką reikės daryti žiemą”, – padėtį pesimistiškai vertino Drūktys.
Sausra atnešė ir kitą bėdą. Neturėdami kuo išmaitinti gyvulių, ūkininkai priversti juos parduoti supirkėjams mažesnėmis kainomis. Birželį už gyvo svorio kilogramą buvo mokama puspenkto lito, liepą kaina nukrito iki 3,9 lito. Be to, daugelis ūkininkų dalyvauja investicinėse programose ir turi išlaikyti tam tikrą gyvulių skaičių. Laikytis įsipareigojimų stokojant pašarų bus labai sunku ir nuostolinga.
„Varėnos rajone yra pasėlių plotų, kur derlius trečdaliu arba perpus sausros sunaikintas, tačiau yra ir vietų, kurias sausra palietė mažiau”, – džiaugėsi Varėnos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kalanta. Varėnoje nuo karščio labiausiai nukentėjo avižos, yra laukų, kuriuose beveik pusė šių pasėlių išdžiūvo. Ne ką geresnė padėtis ir dėl miežių. „Javapjūtę šiemet teks pradėti ne liepos pabaigoje, kaip būdavo daugelį metų, bet vėliau”, – sakė Kalanta.