Lietuvės ir libaniečio šeima ištrūko iš karo Libane epicentro ir praėjusį trečiadienį grįžo į namus Kaune
Joana ir Saidas Makari dar nesijaučia atsigavę nuo Libane patirtos įtampos, tačiau sutiko pasidalyti neramių atostogų įspūdžiais – į Laisvės alėją atėjo visa šeima.
Poilsis virto košmaru
Kauno medicinos universiteto klinikose vaikų hematologe dirbanti 31-rių Joana pasakojo, kad drauge su savo bendraamžiu vyru Saidu ir trejų metų sūneliu Deividu iš Lietuvos į Libaną išvyko birželio 26-ąją. Ten jie ketino susitikti su vyro giminaičiais ir praleisti atostogas. Netikėtai įsiplieskęs karinis konfliktas tarp Izraelio ir „Hizbollah” smogikų, kai buvo susprogdintas tarptautinis Beiruto oro uostas, Makari šeimos poilsį pavertė košmaru.
„Televizijos pranešimas, kad susprogdintas oro uostas, mums buvo tarsi pavojaus signalas. Kasdien daugėjo informacijos apie įvykius, o laikui bėgant vis mažėjo galimybių išvykti iš šalies”, – pasakojo moteris.
Žmonai antrino ir puikiai lietuviškai kalbantis Saidas. „Jei jauti, kad gali išvažiuoti, esi pakankamai ramus, juoba mūsų šeimos namai yra šiaurės Beirute, vadinamajame krikščioniškame rajone, kur palyginti saugu. Tačiau iš ten itin gerai matėme, kas vyksta pietinėje miesto dalyje, kaip sprogdinamas oro uostas. Aplink lėktuvai, ugnis, dūmai – kaip filme. Todėl nusprendėme išvažiuoti pas mano tėvus, kurie atvyko iš Kuveito. Tačiau pasirodžius informacijai, kad savo piliečiais pasirūpins Lietuva, jie mus paragino pasinaudoti šia galimybe”, – prisiminė Saidas.
Kelionė užtruko
Joanos mama atsiuntė trumpąją žinutę, kad pagalbos galima kreiptis į Kipro ambasadą. Susisiekti nurodytu telefonu jiems taip ir nepavyko. Beje, iš Libano grįžusi šeima pasakojo, kad bijos pasižiūrėti į savo mobiliųjų telefonų sąskaitas, mat niekas neskaičiavo pokalbių trukmės – svarbu buvo susisiekti su artimaisiais, nes prisiskambinti iš Lietuvos į Libaną buvo neįmanoma, o atvirkštinis ryšys veikė.
Šeimai pavyko susisiekti su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, pirmiausiai su budėtojais, vėliau ir su Konsulinio departamento direktoriumi Vaidotu Verba. Jis suteikė reikiamą informaciją.
Makari šeima užsiregistravo Lenkijos, Prancūzijos ir Ispanijos ambasadose. Tiesa, lenkai dar nebuvo nusprendę, kada ir kaip evakuos savo piliečius, prancūzai saviškius planavo keltu plukdyti į Kiprą.
Pagalbos sulaukta gana netikėtai. Joana LŽ pasakojo, kad po antpuolių daugelis Libano regionų liko be degalų, vandens ir elektros, parduotuvėse ėmė trūkti maisto. Moteris iki šiol negali sutramdyti ašarų prisiminusi, kai sulaukė skambučio iš Ispanijos ambasados, kad iš Beiruto drauge su dar beveik trimis šimtais pabėgėlių jie bus išvežti tarptautiniu konvojumi į Siriją.
„Susiruošti reikėjo per pusę valandos, išvažiavome praktiškai be bagažo, taip kaip stovėjome, nes leido pasiimti tik reikalingiausius sūnelio daiktus, dokumentus. Ambasados teritorijoje reikėjo laukti atvykstančios vaikų grupės. Įtampa didėjo ir dėl to, kad sužinojome, jog susprogdintas kelias, kuriuo buvo planuota vykti į Siriją. Liko dar vienas kelias, bet ten buvo tunelis, tad jis galėjo tapti izraeliečių taikiniu”, – pasakojo Joana.
Jos teigimu, sėkmingai kirtus Sirijos sieną po pusvalandžio kelias, kuriuo važiavo tarptautinis Ispanijos konvojus, buvo susprogdintas. Makari prisimena, kad kelionė nuo Beiruto iki Damasko, paprastai trunkanti keturias valandas, šįkart užtruko iki 18-os. Iš Damasko konvojus pajudėjo į Amaną, kur visi buvo apgyvendinti viešbutyje. Vėliau Ispanijos kariniu lėktuvu Makari šeima skrido į Madridą, o iš ten padedami Lietuvos diplomatų reisiniu lėktuvu per Vieną trečiadienį pasiekė Vilnių. Taip baigėsi netikėtai ekstremalios atostogos Saido tėvynėje.
Nerimas liko
Tačiau ir grįžus į Lietuvą tebebuvo didžiulis nerimas. Šeima ypač nerimavo dėl Beirute likusių Saido tėvų. Laimė, jiems taip pat pavyko pasiekti Siriją. Saidas Makari sakė, kad tėvai telefonu kalbėdami minėjo, jog jų kelionė iš Beiruto į Damaską, parastai kainuojanti apie 60 JAV dolerių, ekstremaliomis sąlygomis atsiėjo net 1000 JAV dolerių.
Saidas tikino, kad šiuo metu Beirutą palieka ne tik turistai, bet ir vietos gyventojai. Prie Libano ir Sirijos sienos liko vos 2 perėjimo punktai, vieną jų per parą kerta iki 70 tūkst. žmonių.
Visi meldžiasi, kad sprogdinimai nepaliestų unikalaus senamiesčio ir kuo greičiau baigtųsi košmaras, kurio niekas nesitikėjo. Libanietis teigė, kad apie „Hizbollah” vietos gyventojai žino nedaug, jie vengia pavojingų miesto rajonų. Libano vyriausybė, pasak jo, su teroristais neturi nieko bendro.
Saidui skaudžiausia, kad nukenčia tiesiog niekuo dėti žmonės. Daugelis prisimena ir 1991-aisiais pasibaigusį pilietinį karą, bet visi sako, kad Beirute dabar kur kas baisiau. Ir panika didesnė.
Paminės jubiliejų
Joana ir Saidas susipažino prieš 12 metų, studijuodami Kauno medicinos universitete. Liepos 27-ją jie minės savo vedybų 7,5 metų jubiliejų. Pora ir po studijų liko Lietuvoje. Joana dirba Kauno klinikose, Saidas – Kėdainių ligoninėje, jis yra akušeris ginekologas. Juodu teigia turėję įvairių ateities planų, gal net susijusių su Libanu, bet dabar jie nukelti. Makari šeima nori nusiraminti, pailsėti ir grįžti į realybę, kurioje nėra beprasmių aukų.
Grįžta ir kiti
Vakar popiet Lietuvos URM Konsulinis departamentas pranešė, kad Libaną iš viso jau paliko 15 Lietuvos piliečių ir 3 libaniečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje. Libane yra dar 12 Lietuvos piliečių, kurie norėtų išvykti, bet kol kas to dar nepadarė. Dvi šeimos planuoja savarankiškai evakuotis į Siriją. Viena pilietė yra susitarusi dėl evakuacijos Prancūzijos transportu.
Viena trijų asmenų šeima, kuri evakavosi Graikijos autobusu praėjusį savaitgalį, šiuo metu yra Kipre. Dar viena iš Libano išvykusi pilietė su 2 vaikais yra Sirijoje. Anot pranešimo, šie piliečiai į Lietuvą kol kas nevyksta, svarsto kitas galimybes. Preliminariais duomenimis, viena šeima ketina vykti į Švediją, kita – į Saudo Arabiją. Europos Sąjungos piliečių evakuaciją toliau tęsia Prancūzija, Švedija ir kitos valstybės.