Brangstantys degalai vilioja vagis į degalines.
Prisipildyti automobilio baką degalų ir nuvažiuoti nesumokėjus – sena problema. Tačiau šįmet vagysčių skaičius pranoko visus rekordus ir prognozes.
Pernai dėl šių nusikaltimų degalinių tinklai patyrė 386 tūkstančių litų nuostolį. Tuo tarpu šįmet žala turėtų pasiekti milijoną litų.
Todėl susivieniję degalų prekiautojai kreipėsi į Seimą ir pasiūlė griežtinti atsakomybę už tokias vagystes. Verslininkai reikalauja, kad vagišių automobiliai būtų konfiskuojami.
Šią vasarą užfiksuotas šuolis
Seimas jau rudenį turėtų svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymą.
Prekiautojai pastebi, kad vagysčių iš degalinių skaičius šokteli smarkiau pabrangus benzinui.
„Iki šiol vagysčių skaičius augo nuosekliai. Tačiau šią vasarą įvyko tikras sprogimas – vagiama masiškai. Iš to dalis lietuvių jau bando pragyventi”, – tikino degalinių tinklą valdančios bendrovės „Lukoil Baltija” degalinių saugos vadybininkas Arvydas Jonuška.
Reikalauja griežtų bausmių
Degalinių prekiautojai reikalauja smarkiai sugriežtinti atsakomybę už tokias vagystes.
Siūloma nuolatinių vagišių mašinas konfiskuoti. Tokia tvarka galioja JAV.
Smulkesniems vagišiams siūloma laikinai, pavyzdžiui, nuo vieno iki trijų mėnesių atimti teisę vairuoti automobilį.
Tokios sankcijos yra taikomos kai kuriose Europos Sąjungos šalyse.
Bausmė galėtų nebūti taikoma, jei vagišius atsiskaitytų už pavogtus degalus. Dėl išsiblaškymo sumokėti pamiršusiems vairuotojams taip pat būtų taikomos lengvinančios aplinkybės.
Degalų vagysčių daugėja treti metai iš eilės. Verslininkai neabejoja, kad tam turėjo įtakos brangstantis benzinas.
Užpernai didieji degalinių tinklai dėl vagysčių patyrė 217 tūkst. litų nuostolį, pernai – 386 tūkst. Tuo tarpu šiemet prognozuojama, kad nuostolių suma sieks milijoną.
„Kovoti su vagišiais nepadeda jokios priemonės, todėl siekiame gerokai sugriežtinti atsakomybę”, – sakė Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Vagysčių bumas – Vilniuje
Daugiausia tokių vagysčių užfiksuojama didžiuosiuose miestuose.
„Daugiausia pavagiama Vilniaus degalinėse. Pastaruoju metu sostinėje tokių atvejų ypač padaugėjo. Tai – viso pasaulio sostinių problema”, – sakė bendrovės „Lukoil Baltija” atstovas A.Jonuška.
Tuo tarpu mažesniuose miestuose vagysčių gerokai mažiau, o miesteliuose bei kaimuose jų pasitaiko labai retai.
„Provincijos degalinėse lengvai galima atpažinti vagis. Ten ir operatoriai turi daugiau galimybių pastebėti vagį”, – sakė A.Jonuška.
Naudojasi susidariusia eile
Dažniausiai vagišiai degalų įsipila ir nuvažiuoja piko metu, kai Vilniaus degalinėse susidaro eilės.
Operatoriai tuo metu negali stebėti visų degalus besipilančių vairuotojų.
Todėl daugiausia vagysčių užfiksuojama tarp 16 ir 17 valandos.
„Tie, kurie per savo išsiblaškymą užmiršta sumokėti, mums nekelia didelių problemų. Paprastai jie atsiskaito vėliau. Didžiausias galvos skausmas – vagišiai, kurie verčiasi degalų grobimu”, – sakė M.Palijanskas.
Pasak jo, kameros nufilmuoja, kaip niekur neskubantis vagis dar nusiplauna langus, kartais net degalinėse nusiperka maisto ir gėrimų.
Bijo baudžiamosios atsakomybės
Vagišiai stengiasi piltis degalų už mažiau kaip 125 litų sumą. Už tai gresia bauda nuo 300 iki 700 litų, nepriklausomai nuo to, ar tokia veikla buvo padaryta pakartotinai.
Pavogus degalų už didesnę sumą jau būtų taikomas Baudžiamasis kodeksas.
Svetimomis mašinomis į degalines atvykstantys vagys taip pat kelia daug problemų prekeiviams. Dažniausiai jie bagažinėse turi kanistrų. Pardavę degalus tokie asmenys skuba kuo greičiau įsigyti narkotikų.
Nėra lengva nubausti
Pasitaiko, kad tą patį vagį kameros fiksuoja keliasdešimt kartų, bet jo vis tiek niekas nesugauna.
Į degalinę atvykę policijos pareigūnai dažnai tik surašo protokolą.
Net ir sučiuptas vagišius dažnai lieka nenubaustas. Dažniausiai tokie asmenys – oficialiai neturintys nei turto, nei pajamų, važinėjantys svetima mašina. Todėl tikrieji automobilių savininkai irgi išvengia atsakomybės.
„Mes norime, kad automobilis, kuriuo padarytas nusikaltimas, būtų konfiskuojamas.
Nesvarbu, kieno tai nuosavybė. Išieškoti žalą iš tokių vagių – neįmanoma”, – samprotavo M.Palijanskas.
Nustačius tikrąjį automobilio savininką, šis dažniausiai tvirtina paskolinęs mašiną pažįstamui, o jo adreso neprisimenantis.
Naudojasi vogtais numeriais
Daugiausia degalų pernai pavogė vairuotojai, važinėjantys automobiliais su vogtais numeriais. Jie padarė 23 tūkstančius litų žalos.
Už panašią sumą degalų pavogė ir suklastotais arba užsienietiškais numeriais paženklintais automobiliais atvykę vagys.
Kiek rečiau važiuojama vogti mašinomis visai be numerių.
Prekybos ribojimų daugėja
Dažniausiai degalai yra vagiami dieną.
Tuo tarpu naktį vagysčių pasitaiko labai retai. Mat dauguma degalinių yra įvedusios apribojimus – pirmiau sumoki pinigus, o po to piliesi degalus.
Beje, anksčiau šie apribojimai galiojo nuo 22 val. o dabar daug kur – nuo 20 val.
Degalinių savininkai svarsto dar labiau apriboti vairuotojų laisvę pirmiau įsipilti, o tik po to sumokėti.
Bet verslininkus pristabdo lenkų pavyzdys. Šioje šalyje vienas degalinių tinklas, neapsikentęs vagišių, gerokai paankstino laiką, kada galima pilti benzino neužsimokėjus iš anksto.
„Ir kuo viskas baigėsi? Degalinių tinklas prarado daug klientų ir pajamų. Patirti didesni nuostoliai nei dėl vagių”, – pažymėjo „Lukoil Baltija” atstovas A.Jonuška.