Rytoj vidudienį Jūros šventėje pradės veikti tautodailininkų dirbinių mugė.
Tautodailininkai nėra patenkinti tuo, kaip ji organizuojama. Jiems nepatinka prekiauti Danės skvere ir per brangu mokėti už prekyvietę.
Mugės – nuostolingos
Kaišiadorietis Linas Valančius stebėjosi, kad už šešis kvadratinius metrus prekybinio ploto tenka mokėti 200 litų. „Kiek turi uždirbti amatininkas, kad vieta prekybai atsipirktų ir liktų kelionei namo?” – klausė vyras.
Anot jo, dažnam ne kičo pardavėjui mugės yra nuostolingos.
L.Valančius sakė, kad Europoje iš amatininkų imami tik simboliniai mokesčiai.
„Miestų valdžios laiko garbės reikalu susikviesti kuo daugiau meistrų iš visur. Net Briuselyje dviejų dienų prekyba aikštėje kainuoja 15 eurų. O prekybos vieta yra įrengta – stogelis, suoliukas, stalas”, – pasakojo vyras.
Kaip sovietmečiu
Klaipėdoje įsigyti leidimą prekybai – tikra kančia.
„Atvažiavęs sekmadienį, to nepadarysi. Tenka vargti milžiniškose eilėse, nors Europoje įprasta, kad leidimai parduodami internetu”, – sakė L.Valančius.
Anot jo, Klaipėdos valdžia dusina žmones siauruose koridoriuose. L.Valančiui tai primena siaubo vaizdelius iš sovietinės prekybos istorijos. „Kai pasistumdęs eilėje kelias valandas dar negauni to, ko laukei”, – sakė jis.
Taip atsitiko vienai jo kolegei – keramikei, kuri pigiausio leidimo negavo, nors jo pirkti atvažiavo vos po kelių dienų nuo pardavimo pradžios.
L.Valančiui prekybos vietos Danės skvere primena labirintą, kur greitai paskausta galva, nes čia be galo painu.
„Daugelio meistrų svajonė būtų prekiauti vienoje senamiesčio gatvelių”, – įsitikinęs vyras.
Pasak L.Valančiaus, mugių organizatoriai nesirūpina savo tautiečiais.
Prekyvietės pabrango
Jūros šventėje norintys prekiauti tautodailininkai už šešių kvadratinių metrų ploto vieną prekybos vietą šiemet turėjo mokėti brangiau nei pernai.
Pernai viena vieta kainavo nuo 360 iki 100 litų, šiemet – nuo 480 iki 200 litų.
Pusę prekybinės vietos – staliukui pasidėti – pernai buvo galima pigiausiai įsigyti už 80 litų, šiemet – už 100 litų.
Kaip ir pernai, brangiausios vietos Danės skvere yra nuo Žvejo skulptūros iki kryžių už Arkos skulptūros. Tolėliau iki bendrovės „Teo LT” kainos mažesnės.
Eilėje – 100 žmonių
Viešosios įmonės „Jūros šventė” vadybininkas Vilius Domarkas sakė, kad leidimus prekiauti tautodailininkai galėjo įsigyti nuo birželio 12-osios.
„Pirmą leidimų įsigijimo dieną buvo apie 100 žmonių eilė. Kai kurie laukė leidimų kieme”, – prisiminė V.Domarkas.
Anot jo, leidimų įsigyti internetu nebuvo galimybės.
„Nėra prekybos vietų plano internetinės versijos. Su planu susipažinti ir išsirinkti prekyvietę galima atvykus į „Jūros šventės” patalpas Bažnyčių gatvėje”, – pasakojo vadybininkas.
Viešoji įmonė suteikia tik plotą prekybai, tačiau prekyvietės neįrengia.
„Tautodailininkai prekiauja visoje Lietuvoje, jie dažniausiai turi įsigiję palapines”, – teigė vadybininkas.
Jis sakė, kad mokesčius už prekyvietę reikia sumokėti banke, bet įmonė priima įmokas ir grynaisiais.
Prekiautojui tenka pasirašyti sutartį dėl vietos nuomos.
Padidėjo išlaidos
Su tautodailininkais ne kartą buvo aptarta mugės vieta.
„Jiems buvo siūlyta prekiauti įvairiose miesto vietose, pavyzdžiui vienur – keramikai, kitur – metalą apdirbantys meistrai. Tačiau jie nesutiko”, – sakė viešosios įmonės „Jūros šventė” direktorius Remigijus Mockus.
Anot R.Mockaus, buvo galvojama leisti tautodailininkus į Manto arba į Turgaus gatvę, tačiau brangiai kainuoja įrengti vienodas prekybos vietas. „Tam galbūt reikėtų apie 200 tūkstančių litų”, – sakė jis.
Iš mugės prekyviečių surinktos lėšos, anot direktoriaus, skiriamos įmonei išlaikyti.
„Šiemet pabrango prekyvietės, nes įmonė tapo pelno ir socialinio, dar vadinamo solidarumo, mokesčio mokėtoja. Pelno mokestis viešai įmonei – 15 procentų, o socialinis – penki procentai”, – pasakojo R.Mockus.
Vadino fašistu
Bendrovės „Klaipėdos želdiniai” direktorius Arūnas Radzevičius nesupranta, kodėl Tautodailės dirbinių mugei parenkamas Danės skveras. Pasak jo, prekiautojai ir pirkėjai išmindo žolynus. Iš tautodailininkų mašinų tekančiais tepalais teršiamas skveras.
Tačiau, pasak R.Mockaus, Danės skveras – pati geriausia vieta.
„Čia gamtos prieglobstis, jis tinka prie liaudies meno dirbinių. Geriau tegu per naktį tautodailininkai miega ant žolės prie Danės nei ant Manto gatvės grindinio”, – teigė direktorius.
Pasak jo, mašinomis įvažiuoti į skverą negalima, tautodailininkai į vietą turi nusinešti prekes nuo Danės gatvės. Tai numatyta sutartyse.
„Už tai, kad norime įvesti tvarką tautodailininkų dirbinių mugėje, ne kartą esu pavadintas fašistu”, – guodėsi direktorius.