Vaistai nuo stabligės – nelegaliųjų sąraše

Panevėžio ligoninės Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma itin retai pasitaikančia liga – stablige – serganti moteris. Antitenatinis serumas, vaistas šiai ligai gydyti, Lietuvoje neregistruotas – jo čia nėra. Šį kartą, laimei, užsilikusio serumo pavyko rasti Panevėžio infekcinėje ligoninėje.
Praėjusią savaitę į ligoninę pateko penkiasdešimt trejų metų panevėžietė, kuriai buvo diagnozuota reta liga – stabligė. Liepos 5 dieną moteris, važiuodama miesto gatve nukrito nuo dviračio, susižeidė. Kartu buvęs vyras iškvietė taksi ir nuvežė žmoną į ligoninės Priėmimo skyrių. Ten žaizdos buvo sutvarkytos, suleista, kaip tokiais atvejais būtina, vakcina prieš stabligę. Tačiau žaizdos, o ypač viena iš jų ėmė pūliuoti ir nedavė ramybės, moteris lankėsi ir pas šeimos gydytoją. Liepos 12 dieną ligonė pasijuto itin blogai, prasidėjo spazmos, ji nebegalėjo prasižioti. Iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai diagnozavo stabligę, ligonė paguldyta į Intensyviosios terapijos skyrių.

Informacijos apie ligonės būklę Intensyviosios terapijos skyriaus medikai neteikia. Laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas gydytoja Svetlana Aliochina mano, kad PB skaitytojams pateikta žinia apie retos ligos atvejį gali sukelti paniką. „Žmonės pradės baimintis kiekvienos žaizdelės, manys, kad tai stabligė. Nereikėtų be reikalo gąsdinti”, – įsitikinusi gydytoja.

Gelbsti skiepai

„Panikos negali būti, juk stabligė – neužkrečiama liga, – PB sakė Visuomenės sveikatos centro vyriausiasis epidemiologas Alfonsas Žobakas. – O sužinoję, kad ši reta, pavojinga liga kartkartėmis vis dėlto pasirodo, žmonės galbūt pasidomės, kaip jos galima išvengti”.

O tai, anot epidemiologo, labai paprasta – nuo šios ligos gelbsti skiepai. Tik reikia laiku pasiskiepyti. „Visi vaikai yra skiepijami ne tik nuo stabligės, bet ir nuo kokliušo bei difterito. Paskutinis skiepas tenka sulaukusiesiems 16-17 metų. Tas skiepas būna veiksmingas 13-15 metų, o paskui imuniteto nebelieka. Tad žmonės, kuriems per 30, nuo stabligės turėtų dar kartą pasiskiepyti. Tai nekainuoja nė dešimties litų. Skiepytis reikėtų ir vėl maždaug kas 10 metų. Vakciną nuo stabligės gydytojai suleidžia ligoniams po traumų, žaizdų. Vakcinos nuo stabligės pakanka”.

Sirgo prieš porą metų

Didesnė problema antitetaninis serumas – vaistas, kuriuo gydoma stabligė. Jau keleri metai, kai šis vaistas Lietuvoje neberegistruotas. „Norint jo atsivežti, pirmiausia reikėtų kreiptis dėl įregistravimo, o tai kainuotų apie 20 tūkstančių litų, – sako epidemiologas. – O panaudoti šį vaistą tenka itin retai, galiojimo laikas neilgas – gali ir sugesti. Juk stablige per metus visoje Lietuvoje suserga tik vienas kitas žmogus”.

Panevėžio ligoninėje nuo stabligės gydyta prieš porą metų – užsikrėtusį Ramygalos gyventoją iš šios klastingos ligos nagų pavyko išplėšti. Laimė, antitetaninis serumas suleistas ir dabar sergančiai moteriai. Vaistus, pasak epidemiologo, pavyko gauti per stebuklą – jų dar buvo saugoma Infekcinėje ligoninėje. Anksčiau stabligė – žaizdų infekcija, pasižyminti bendra organizmo ir ypač centrinės nervų sistemos apnuodijimu buvo gydoma Infekcinėje ligoninėje.

Stabligė Lietuvoje pasitaiko gana retai – registruojami tik pavieniai susirgimai. Daugiausia stabligės atvejų registruota 1999 metais – sirgo 6 žmonės. Stablige dažniausiai suserga vyresnio amžiaus žmonės, kurie daug metų nebuvo skiepyti sustiprinančia stabligės vakcinos doze, dažniausiai dirbą žemės ūkyje. Pagrindinė stabligės profilaktikos priemonė – skiepijimas.

Vaistas būtinas

Visuomenės sveikatos centro vyriausiasis epidemiologas gydytojas A.Žobakas sako, kad stabligės bacilų yra žolėdžių žarnyne, jos padeda atrajoti. „Tų mikrobų yra visur – ant žolės, mėšlo, dirvoje, ant įvairių daiktų. Patekusi į žmogaus burną ar žarnyną bacila nekelia jokio pavojaus. Tačiau, jeigu ji patenka į žaizdą, net menkutę, adatos dūrio, o ypač jei žaizda uždara, bacilos pradeda gaminti labai pavojingus nuodus – toksiną. Jie patenka į smegenis ir ligoniui gali pakilti temperatūra, skauda galvą, jis prakaituoja, greitai pavargsta, būna ryškūs sausgyslių refleksai, prasideda traukuliai. Būdingi kramtomųjų raumenų spazmai, kuomet neįmanoma praverti burnos; grimasinga veido išraiška”, – sako A.Žobakas.

Anot jo, stabligė diagnozuojama lengvai, nesupainiojama su kita liga, jos simptomai labai ryškūs.

Pagrindiniai vaistai, reikalingi tokiai sunkiai ligai gydyti, pasak A.Žobako, turėtų būti bent jau didžiosiose šalies ligoninėse, iš kur, bėdai ištikus, jų būtų galima atsivežti. Jam pritaria ir Infekcinės ligoninės direktorius Eugenijus Preidis: „Stabligė anksčiau buvo gydoma Infekcinėje ligoninėje, po vieną ligonį pasitaikydavo beveik kas metai. Serumo turėdavome, vaistas buvo registruotas. Paskui stabligę nutarta perduoti gydyti neurologams, o vaisto registracija buvo panaikinta”. Medikai tikisi, kad atsakingi pareigūnai sudarys galimybę atvežti į Lietuvą antitetaninio serumo ir stablige užsikrėtę ligoniai nebebus paliekami likimo valiai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.