„Kontroleriais” vadinami specialistai siūlosi padėti įmonėms nustatyti ateities tikslus ir kelią, kaip jų pasiekti
Versle priimtas sprendimas gali suteikti įmonei ir naują postūmį, ir nuvesti ją bankroto link. Prieš žengiant svarbų žingsnį, nemažai Europos bendrovių vadovų kreipiasi į specialistus prašydami įvertinti riziką bei būsimas pasekmes. Tokia vidaus auditą primenanti praktika, užsienyje visuotinai vadinama „kontrolingu”, atkeliauja ir į Lietuvą.
Konsultacijos grindžiamos skaičiais
Tarptautinė „kontrolerių” sąjunga (vok. – Internationaler Controller Verein) veikia nuo 1975-ųjų ir vienija daugiau kaip 4 tūkst. narių Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Vadinamojo „kontrolingo” darbo grupės jau įkurtos Lenkijoje bei Čekijoje, o dar šiais metais vieną jų planuojama suburti ir Lietuvoje.
Šios iniciatyvos ėmėsi dvi Vokietijoje dirbančios lietuvės: Aistė Loergen ir Jūratė Keblytė, kurios viliasi, kad „kontrolingas” prigis ir Lietuvoje.
Kad ši idėja mūsų šalyje yra nauja, liudija ir tas faktas, jog susidurta su sunkumais, verčiant angliškus žodžius „controlling” ir „controller”, kuriuos paraidžiui pasirinko net ir preciziškieji vokiečiai. Lietuvių kalboje dar ieškoma šių terminų atitikmenų, tačiau, pašnekovių teigimu, tai nėra mums įprasta kontrolė ir ją vykdantys kontrolieriai.
„Kontrolingą” galima suprasti kaip vidaus auditą, nors iš tiesų tai – įmonės finansinės-ūkinės veiklos sričių valdymo koncepcija. „Kontroleriai” gali patarti bendrovės vadovui, kokius tikslus iškelti, kaip jie turėtų atsispindėti veiklos rodiklių sistemoje, kaip suplanuoti pačią įmonės veiklą, kad tie tikslai būtų pasiekti. Trumpiau, tai įmonės vadovų konsultacijos, grindžiamos konkrečiais skaičiais. Be to, „kontroleriai”-auditoriai stebi ir vertina veiklos rodiklius bei pateikia analizę. Jeigu pastebimi nukrypimai, tuomet pateikiami valdymo sprendimai, kad to būtų išvengta”, – aiškino Aistė Loergen, Vokietijos bendrovės „Postbank Sistems AG” „Kontrolingo” skyriaus vedėjo pavaduotoja.
„Giesecke&Devrient GmbH” „Kontrolerių” grupės vadovė Jūratė Keblytė akcentavo, kad šie specialistai rūpinasi strateginės, t.y. pelno, finansų ir technologinių procesų, informacijos skaidrumu ir taip didina įmonės veiklos ekonomiškumą.
Vietoj teorijos – praktika
Vakarų Europoje jau seniai pastebėta, kad įmonės sėkmingą veiklą lemia vadovų sugebėjimas ne tik numatyti ateities tikslus, bet ir tiksliai žinoti, kaip juos pasiekti.
„Kontroleris”-auditorius gali būti samdomas specialistas, kuris išanalizuoja esamą bendrovės finansinę padėtį, įvertina siekius ir nurodo, kaip juos pasiekti. Šie specialistai taip pat koordinuoja atskirų bendrovės padalinių tikslus bei biudžetus, skaičiuoja, kaip naudojami pinigai įgyvendinant užsibrėžtus planus. Paprastai įmonės vadovams kas ketvirtį yra pateikiamos veiklos analizės. Toks specialistas gali iš anksto įspėti apie bendrovei gresiančią nesėkmę ar pernelyg didelę prisiimtą riziką”, – tvirtino pašnekovės.
Viso to „kontroleriai” mokosi jau 35 metus veikiančioje akademijoje, kur mokestis už studijas, ypač užsieniečiams, yra minimalus. Siūlomos 5 pakopų studijos. Vienos pakopos trukmė – viena, tačiau labai intensyvi savaitė.
„Akademija nėra koledžas ar kita mums įprasta aukštoji mokykla. Čia nėra dėstoma sausa teorija. Studijų kursas grindžiamas praktika, o akademijos dėstytojai – tie patys įmonėse dirbantys specialistai. Vienas svarbiausių studijų tikslų – pasikeisti sukaupta informacija ir patirtimi. Jau seniai įsitikinta, kad bendraujant ir kalbantis galima rasti išeitį iš kebliausių verslo situacijų. Ir tam visai nebūtina atskleisti verslo paslaptis”, – įsitikinusi A.Loergen.
Kurs darbo grupę
Akademijos dėstytojai dažnai kviečiami į verslo kompanijas, kur per dieną vadovams pristato „kontrolingo” idėją. Verslininkai gali apsispręsti, ar siųsti į akademiją mokytis savo darbuotoją, ar samdyti „kontrolerį”.
Anot A.Loergen, tiek „Kontrolerių” sąjunga, tiek jos valdoma akademija yra ne pelno siekiančios organizacijos, kurių nariams šis darbas – hobis. Sąjungos narių per metus mokamas 65 eurų mokestis skiriamas įvairiems susitikimams bei seminarams rengti. „Kontroleriai” dirba pasiskirstę į 40 regioninių bei 10 teminių darbo grupių.
Į Tarptautinę „kontrolerių” sąjungą kasmet kreipiasi nemažai įvairių įmonių bei firmų, prašančių surasti optimaliausią sprendimą vienu ar kitu klausimu. A.Loergen pateikė pavyzdį, kai vienas Vokietijos bankas kreipėsi į specialistus, prašydamas patarti, kaip reikėtų valdyti informacinių technologijų (IT) padalinį. Banke veikiantis skyrius buvo per mažas, o jam tenkančios išlaidos – gana didelės. „Kontroleriai” išanalizavo banko veiklą ir nustatė, kad pagal banko struktūrą turėti atskirą IT skyrių yra nuostolinga, todėl kur kas efektyviau būtų samdyti tokio profilio specialistus iš specializuotų kompanijų. Toks siūlymas pasitvirtino, nes bankui pavyko sutaupyti nemažai lėšų.
„Tačiau panašioje situacijoje kitai įmonei gali būti pasiūlytas visai priešingas sprendimas, kurį pirmiausia lemia bendrovės veikla ir jos finansiniai rodikliai”, – teigė „Kontrolerių” sąjungos narė.
Ši organizacija kasmet organizuoja įvairius seminarus, skirtus atskirų sričių bei ūkio sektorių įmonėms.
Po poros savaičių Lietuvoje taip pat tikimasi pradėti kurti darbo grupę, kurią sudarytų finansininkai, buhalteriai, audito specialistai, besidomintys apskaitos, vadybos naujovėmis. Susidomėjusieji daugiau informacijos įvairiomis kalbomis, taip pat ir lietuviškai, gali rasti interneto tinklalapyje www.controllerverein.com.