Vidutiniai metiniai darbo kaštai, tenkantys vienam darbuotojui šalies ūkyje, 2004 metais sudarė 20,07 tūkst. litų.
Tokius duomenis ketvirtadienį paskelbė Statistikos departamentas, remiantis 2004 metų darbo kaštų tyrimo rezultatais, neįskaitant individualių įmonių ir neaprėpiant žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės bei žuvininkystės sričių.
Pasak statistikų, didžiausias išlaidas darbdavys turėjo samdydamas finansinio tarpininkavimo veiklos darbuotoją – 42,4 tūkst. litų (2,1 karto didesnes nei šalies ūkyje), viešojo valdymo ir gynybos bei privalomojo socialinio draudimo darbuotoją – 29,89 tūkst. litų (1,5 karto didesnes), elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklos darbuotoją – 27,44 tūkst. litų (1,4 karto didesnes).
Mažiausias išlaidas darbdavys turėjo samdydamas viešbučių ir restoranų darbuotoją – 12,07 tūkst. litų, sveika¬tos priežiūros ir socialinio darbo – 15,91 tūkst. litų, kitos komunalinio, socialinio ir asmeninio aptarnavimo veiklos darbuotoją – 16,63 tūkst. litų, atitinkamai 39,9; 20,7 ir 17,2 proc. mažesnes, palyginti su vidutiniais metiniais darbo kaštais, tenkančiais vienam darbuotojui šalies ūkyje.
Tyrimo duomenys parodė, kad darbo kaštų lygis priklauso nuo įmonės dydžio pagal darbuotojų skaičių – kuo didesnė įmonė, tuo didesnės darbdavio išlaidos samdant darbuotoją.
Įmonėse, kuriose dirbo nuo 10 iki 49 darbuotojų, nuo 50 iki 499 ir nuo 500 ir daugiau darbuotojų, vidutiniai metiniai darbo kaštai, tenkantys vienam darbuotojui atitinkamai buvo 9,8; 33,5 ir 59,2 proc. didesni nei įmonėse, turinčiose iki 9 darbuotojų.
Tai lėmė vidutinio bruto (priskaičiuoto) darbo užmokesčio skirtumai skirtingo įmonių dydžio grupėse, nes didžiąją dalį (72,7 proc.) vidutinių metinių darbo kaštų, tenkančių vienam darbuotojui, sudarė bruto darbo užmokestis ir išmokos natūra, o kitą dalį – socialiniai darbdavių įnašai (27,1 proc.) ir profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos (0,3 proc.).
Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose ir organizacijose bruto darbo užmokestis ir išmokos natūra sudarė 75,2 pro¬¬c., o transporto, sandėliavimo ir ryšių veikloje – 63,6 pro¬¬c. vidutinių metinių darbo kaštų, tenkančių vienam darbuotojui.
Didžiąją dalį socialinių darbdavių įnašų sudarė darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos – 22,7 pro¬¬c., kurios atskirose ekonominės veiklos rūšyse buvo nuo 20,3 iki 23,6 procento.
Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos šalies ūkyje, palyginti su vidutiniais metiniais darbo kaštais, tenkančiais vienam darbuotojui, sudarė 0,3 pro¬¬c., o atskirose ekonominės veiklos rūšyse – nuo 0,1 iki 0,9 procento.
Vidutiniai darbo kaštai, tenkantys vienai dirbtai valandai, 2004 metais šalies ūkyje, neįskaitant individualių įmonių, sudarė 11,19 lito. Didžiausi – 35,53 lito – buvo finansinio tarpininkavimo veikloje, kurioje dirbo nuo 1000 ir daugiau darbuotojų, o mažiausi – 4,49 lito – viešbučiuose ir restoranuose, turinčiuose iki 9 darbuotojų.
Pramoninių ekonominių veiklų įmonėse vidutiniai metiniai darbo kaštai, tenkantys vienam darbuotojui, 2004 metais sudarė 19,158 tūkst. litų, paslaugų įmonėse – 21,021 tūkst. litų ir, palyginti su 2000 metais, atitinka¬mai padidėjo 13,6 ir 16,9 procento.
Pramoninės įmonėse bruto darbo užmokestis ir išmokos natūra 2004 metais sudarė 72,7 proc., palyginti su visais darbo kaštais, tenkančiais vienam darbuotojui (13,93 tūkst. litų), o paslaugų – 70,3 pro¬¬c. (14,77 tūkst. litų) ir, palyginti su 2000 metais, atitinkamai padidėjo 13,8 ir 15,2 procento.