Pinigų dalybos supriešino teisingumo tarnus

Teisėjų taryba ir jos nurodymus vykdanti Nacionalinė teismų administracija sukilo prieš Teisingumo ministeriją. Biudžeto lėšas skirstantys ministerijos darbuotojai Temidės tarnų nepasitenkinimo sulaukė savavališkai sumažinę finansavimą teismų investiciniams projektams įgyvendinti.

„Ateityje gyvensite geriau”, – taip Teisingumo ministerijos sprendimą sumažinti lėšas teismų investiciniams projektams įgyvendinti pavadino Nacionalinės teismų administracijos direktorius Raimondas Bakšys.

Daugelį metų besitęsiantys teisėjų ginčai su ministerijos darbuotojais praėjusią savaitę peraugo į rimtą konfliktą – Teisėjų taryba nusprendė neaprobuoti ministerijos pateikto projekto ir pareikalavo jos darbuotojus pasiaiškinti dėl savo sprendimo. LŽ šaltinių duomenimis, ministerija nusprendė perskirstyti finansavimą ne tik dėl lėšų stygiaus, bet ir atsižvelgdama į kai kurių teismų vadovų priekaištus, kad parama gali būti skirstoma pagal asmenines teisėjų pažintis.

Beveik 100 mln. litų

Prieš ketverius metus Teisingumo ministerija pradėjo vykdyti programą „Teismų materialinės techninės bazės plėtojimas ir kompiuterizavimas”.

Ilgalaikė investicijų programa numato teismus aprūpinti patalpomis, pagrindinėmis priemonėmis ir juos kompiuterizuoti. Pagal programą taip pat finansuojamos teismų pastatų statybos, rekonstrukcija, remontas. Vien 2002-2005 metais programai vykdyti Vyriausybė iš biudžeto skyrė per 65 mln. litų.

Ministrų kabinetas Teisingumo ministerijai yra pavedęs valdyti jai priskirto kapitalo investicijų programas, skirstyti asignavimus ir užtikrinti jų naudojimą, analizuoti teismų pateiktus investicijų projektus.

Kaip valstybės investicijas paskirstyti pagal 2006-2008 metų programą, Teismų taryba (dabar Teisėjų taryba – aut.) buvo nutarusi dar vasario 11-ąją. Pagal tuometinį projektą teismams rekonstruoti ir naujiems pastatams statyti turėjo būti skiriama daugiau kaip 96 mln. litų. Daugiausia investicijų numatyta skirti Kauno apygardos ir apygardos administracinio teismų pastato kompleksui rekonstruoti – per 25 mln. litų. Nemažai lėšų ketinta skirti Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio, Kauno miesto, Trakų, Plungės, Mažeikių, Šilutės ir kitiems teismams rekonstruoti. Lėšos numatytos ir Joniškio, Širvintų, Ukmergės teismų pastatų statyboms. Per trejus metus investicijų turėjo sulaukti 22 teisingumo rūmai.

Sprendimas sukėlė audrą

Tačiau liepos 1-ąją dabar jau buvęs teisingumo ministras Gintautas Bužinskas naujajai Teisėjų tarybai išsiuntė raštą, kuriuo patikslintos lėšos investiciniams projektams įgyvendinti. Pagal ministerijos pasiūlymą investicijų programa pailginama vienais metais (iki 2009-ųjų), be to, kai kuriems teismų rūmams sumažinamas finansavimas.

Bužinsko raštas Teisėjų taryboje sukėlė tikrą audrą. Nacionalinės teismų administracijos direktorius Bakšys piktinosi, kad ministerijos klerkai nesiskaito su tarybos nariais. „Jau vienuolika kartų buvo svarstomi projektai, taryba buvo aprobavusi investicijas, tačiau ministerija į teisėjų sprendimus nekreipia dėmesio”, – sakė Bakšys.

Iš vienų atėmė, kitiems – davė

Pagal Teisingumo ministerijos pateiktą projektą investicijos teismams sumažintos beveik 21 mln. litų.

Šis sprendimas skaudžiausiai smogtų Kauno apygardos ir apygardos administracinio teismų pastato kompleksui – investuoti numatoma per 13 mln. litų mažiau. Daugiau kaip 2 mln. litų siūloma sumažinti finansavimą Šilutės ir Plungės teismų pastatams rekonstruoti bei Joniškio teismo statyboms. Nemažų sumų neteks ir kiti teismai. Tačiau 2007-2009 metais ministerija į projektą papildomai įtraukė Telšių ir Prienų teismus.

LŽ šaltinių duomenimis, ministerijos specialistai neoficialiuose pokalbiuose sulaukdavo teisėjų skundų, kad pirmiausia rekonstruojami teismo rūmai, kurių vadovai palaiko glaudžius ryšius su vadinamuoju teisėjų elitu. Todėl gali būti, kad ministerijos pareigūnai peržiūrėjo Nacionalinės teismų administracijos ir buvusios Teismų tarybos patvirtintus projektus.

„Akių dūmimas”

„Teisingumo ministerija eilinį kartą suvaidino demokratiją, – įsitikinęs Nacionalinės teismų administracijos direktorius. – Taryba buvo paskirsčiusi investicijas, tačiau dabar ministerija keičia skaičius. Pailgėjo projektų vykdymo laikas, o lėšų sumažėjo. Taip neturėtų būti, juk įstatyme aiškiai parašyta, kad ministerija tik turėtų vykdyti Teisėjų tarybos nutarimus. Tenka apgailestauti, kad jie nutarė vadovauti – savavališkai pakeitė tarybos Vyriausybei pateiktus skaičius. Mes net nežinome argumentų, kodėl vieniems teismams finansavimas padidintas, kitiems – sumažintas”.

Apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius įsitikinęs, kad Teisingumo ministerija neetiškai pasielgė tarybai be jokių argumentų atsiuntusi tuščius skaičius. „Tegul ministerija pateikia mums argumentus, kol jų neturėsime, taryba net neketina svarstyti, – sakė Milius. – Pagal kokius kriterijus jie sumažino finansavimą? Taip negalima elgtis, paskui bus kaip su Alytaus ir Druskininkų teismais”.

Tačiau Nacionalinės teismų administracijos direktorius Bakšys kategoriškesnis: „Nereikia nusileisti jiems, kitaip teismų pastatai nebus sutvarkyti. Ministerija akivaizdžiai spjauna į tarybos sprendimus, ir tai tęsiasi daug metų. Dabar investicijų projektą siūloma pratęsti dar metais. Tai tik akių dūmimas, jog ateityje teismai gyvens geriau”.

Bijo, kad nedingtų pinigai

Teisėjų taryba atsižvelgė į Baškio siūlymą ir pirmą kartą nusprendė nepritarti teisingumo ministro pateiktam valstybės investicijų, skirtų teismams, projektui 2007-2009 metais.

Tačiau buvęs ministras Bužinskas nemano, kad dėl investicijų teismams perskirstymo tarp ministerijos ir Teisėjų tarybos perbėgo juoda katė.

„Kasmet yra tikslinamas biudžetas, – sakė Bužinskas. – Teisingumo ministerija negavo visų prašytų pinigų, todėl buvo priversta koreguoti investicijas. Kai teisingumo ministras buvo Teismų tarybos narys, buvo paprasčiau – visą informaciją apie investicijas galėjome pateikti tarybos posėdyje. Taip bus padaryta ir šįkart – artimiausiame tarybos posėdyje. Žinoma, kai kuriuos finansavimo projektus bus galima koreguoti”.

Bužinskas įsitikinęs, kad keisti projektų finansavimą ministerija turėjo teisę, nes yra atsakinga už finansus. „Dalies lėšų teismai negali panaudoti, nes užtruko konkursai – pralaimėjusieji su skundais kreipėsi į teismą, – sakė buvęs ministras. – Koreguojame projektus, kad nedingtų pinigai. Kitaip ateityje Vyriausybės prašydami pinigų nežinosime kaip pasiteisinti dėl nepanaudotų lėšų”.

„Bakšys, kaip ir kiekvienas žmogus, gali turėti savo nuomonę, tačiau nesiruošiu jo teiginių komentuoti, – dėstė Bužinskas. – Galiu užtikrinti, kad ministerija geriausiai gali užtikrinti finansų panaudojimą teismuose. Jeigu teismams leisime patiems panaudoti pinigus, patikėkite, turėsime daugiau neigiamų nei teigiamų dalykų „.

Įkainius diktavo statybininkai

Dėl neskaidrių sprendimų panaudojant teismų materialinės techninės bazės plėtojimo ir kompiuterizavimo programos lėšas praėjusiais metais buvo kilęs skandalas.

Teisingumo ministeriją ir keletą Lietuvos teismų patikrinę Valstybės kontrolės auditoriai nustatė begalę pažeidimų, kai biudžeto lėšos naudotos neracionaliai, pažeidžiant teisės aktus.

Paaiškėjo, kad Alytaus rajono ir Druskininkų miesto apylinkės teismai net neskelbė konkursų pastatų rekonstravimo darbams atlikti. Po vieną rangovą darbams atlikti teismų vadovai ir Teisingumo ministerijos darbuotojai parinko atsižvelgę neva į stiprią bendrovės materialinę bazę, darbų skubotumą bei tai, kad to paties miesto bendrovių darbai kainuoja pigiau. Kiek gali kainuoti teismo pastato rekonstrukcija, sprendė ne Teisingumo ministerijos sudaryta komisija, o darbus atliekanti bendrovė. Pavyzdžiui, Druskininkų teisme remonto darbus atlikusios bendrovės vadovams ministerijos tarnautojai pasiūlė nuvažiuoti pas teismo pirmininkę ir, susipažinus su situacija, pateikti numatomų atlikti darbų kainą ir terminus. Be to, Druskininkų teisme nauji baldai įsigyti be konkurso.

Paramą gavo savi

Dėl neskaidrių sandorių teko aiškintis ne tik ministerijos ir teismų vadovams, bet ir tuometinės Teismų tarybos nariams. Tiesa, sudarydami 2006-2008 metų investicijų projektų programas Temidės tarnai ir ministerijos darbuotojai atsižvelgė į Valstybės kontrolės nustatytus pažeidimus.

Auditoriai tuomet įtarė, kad finansavimą gauna tik gerus santykius su taryba palaikantys teismų vadovai. Mat investicijos nebuvo skiriamos teismams, kuriuose plotas vienam tarnautojui nesiekė 10 kvadratinių metrų, o milijonai skirti geresnes darbo sąlygas turintiems teismams. Be to, vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastato rekonstravimo investicijų programą buvo pakeistas investicijų projektas ir suprojektuotos 1346 kvadratiniais metrais didesnės patalpos. Valstybei tai papildomai atsiėjo beveik pusę milijono litų.

Teismas be patalpų

Nors teismų investiciniams projektams kasmet iš biudžeto skiriama vis daugiau milijonų, buvęs teisingumo ministras nemano, kad jiems sudaromos išskirtinės sąlygos. „Sakyti, kad teismai gyvena geriau nei kiti, gali tik populistai”, – Bužinsko nuomone, tai jokiais faktais neparemtas teiginys.

Tačiau dėl investicijų teismams neoficialiai valdžiai priekaištauja ne tik policininkai, bet ir prokurorai. Jų darbo sąlygos gerokai prastesnės, bet investicijų jiems praktiškai neskiriama.

Teisminė valdžia pamiršo ir Vilniaus rajono apylinkės teisme dirbančius Temidės tarnus. Nors iš Kalvarijų gatvėje esančio teismo pastato teisėjai turėjo išsikelti dar praėjusių metų gruodžio 31-ąją, naujos patalpos teismui dar nerastos. „Surinkau visus dokumentus, teks vėl apie save priminti valdžiai”, – guodėsi teismo pirmininkė Liuda Arlauskienė.

Pasak jos, iš pradžių teismą ketinta perkelti į buvusio Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pastatą Kareivių gatvėje, tačiau vėliau šios idėjos atsisakyta. „Vos išsitenkame pastate, tačiau investicijos mums neskiriamos, nes pagal projektą mūsų pastatas bus nugriautas, kai bus platinama Kalvarijų gatvė”, – sakė teismo pirmininkė.

Kol Vilniaus rajono teismo teisėjai suka galvas dėl rytdienos, teismų savivalda besirūpinanti Nacionalinė teismų administracija rado užnugarį Vyriausybėje. Pareiškusi, kad neišsitenka dviejų aukštų pastate Vilniaus centre esančioje Jakšto gatvėje, administracija iš karto gavo prestižiniame Antakalnio mikrorajone, Sapiegos gatvėje esančius apartamentus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.