Remiantis tyrimais, kiekvienas Jūros šventėje dalyvaujantis klaipėdietis išleidžia maždaug 50 litų.
Kadangi kasmet šioje šventėje dalyvauja vidutiniškai 130 tūkst. klaipėdiečių, o į uostamiestį atvyksta apie 470 tūkst. svečių, galima daryti prielaidą, kad miesto verslas šiomis dienomis gauna apie 30 mln. litų papildomų pajamų.
Rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis šventėje dalyvaujančio klaipėdiečio išlaidų (28 proc.) tenka pramogoms, ketvirtadalis – gėrimams, o po 23 proc. išlaidų skiriama maistui ir suvenyrams.
VšĮ „Jūros šventė” vyr. finansininkės Birutės Surblienės teigimu, pernai buvo išduoti 644 leidimai tautodailininkams ir lauko kavinėms. Šiemet išduoti 573 tokie leidimai.
„Atsižvelgiant į vietų patrauklumą, leidimas lauko kavinei kainuoja nuo 1 000 iki 3 000 litų. Tautodailininkams atitinkamai tenka mokėti nuo 100 iki 480 litų”, – sakė B. Surblienė.
Žinia, Jūros šventė neretai dar pavadinama alaus švente. Pasak bendrovės „Švyturys-Utenos alus” atstovo ryšiams su visuomene Dainiaus Smailio, nors pernai šventės metu ir dažnokai lijo, buvo parduota 70 tūkst. litrų „Švyturio” alaus. Esant geriems orams, alaus pardavimų apimtys būna dar solidesnės.
Anot VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vadovo Gintaro Neniškio, pernai per penkias šventės dienas maršrutiniai autobusai uostamiestyje pervežė apie 60-70 tūkst. keleivių daugiau nei įprastai.
Didele papildoma nauda iš Jūros šventės negali pasigirti, ko gero, tik AB „Smiltynės perkėla”. Pasak jos direktoriaus Algirdo Žukausko, pernai šventės metu buvo perkelta 34 460 keleivių ir 9267 autotransporto priemonės.
„Automobilių srautai šventės metu nesiskiria nuo paprastų dienų. Tokia tendencija nestebina – juk į Klaipėdą atvažiuojama ne per Neringą. Renginių Smiltynėje taip pat nėra daug, tad keleivių Jūros šventės metu kasdien padaugėja nežymiai – maždaug 3-5 tūkstančiais”, – sakė A. Žukauskas.