Atkaklus vyras parklupdė valdžią

Panevėžietis Bronislovas Šipelis pretenduoja tapti tikru Lietuvos rekordininku.

Po net penkiolika metų trukusio ginčo bei teismų maratono šiam vyrui pavyko laimėti kovą su užsispyrusiais Panevėžio valdininkais dėl teisės į paveldimą žemės sklypą.

Iki šiol dar nė vienam panašiam paveldėtojui visoje šalyje nėra tekę laimėti bylos dėl rekreacinei zonai priskiriamų žemių susigrąžinimo.

B.Šipelis tai pasiekė – atgavo nuosavybės teisę į nuostabaus grožio prie pat miesto marių esantį paplūdimį.

Pralaimėjo ir dėl savo klaidų

Net penkiolika metų už savo teisę susigrąžinti prie Panevėžio marių esančią tėvų žemę kovojęs B.Šipelis šiomis dienomis švenčia pergalę – Aukščiausiasis administracinis teismas pripažino, kad nuosavybės jam nenorinti atkurti miesto savivaldybės administracija yra neteisi.

Valdininkų bandymas steigti miesto rekreacinę zoną ant neužstatytos ir privatiems asmenims privalomos grąžinti smėlėtos pakrantės bei pušynėlio patyrė fiasko.

Savivaldybės administracija įpareigota per mėnesį suformuoti prie marių žemės sklypą ir jį grąžinti panevėžiečiui. Žemės sklypas gali būti maždaug 3-4 hektarų ploto. Jam turėtų priklausyti daugiau nei šimtas metrų marių pakrantės.

Savivaldybės administracijai, nuolat demonstruojančiai, kad miesto interesai yra visada aukščiau privačių, toks nurodymas tolygus nokautui.

Ji pirmą kartą, ir iš dalies dėl savo pačios padarytų klaidų, pralaimėjo kovą dėl rekreacinių teritorijų.

Tiesa, oficialaus paplūdimio ruoželis vis dar lieka savivaldybės rankose, tačiau dėl jo savivaldybei jau žadama kova teismuose su kitu paveldėtoju. Pasinaudoti tokia kraštutine priemone jau galvoja panevėžietis Jonas Mackevičius.

Pasiglemžė žemių ir „Ekranas”

Ši pergalė B.Šipeliui suteikia vilčių, kad netrukus jam pavyks susigrąžinti ir valstybės 99 metams išnuomotą bankrutavusiai bendrovei „Ekranas” jo tėvų žemę.

Beje, B.Šipeliui nuosavybės paveldėjimo teise priklausantis maždaug 0,5 hektaro žemės sklypas kineskopų gamyklai buvo išnuomotas tik 1999 metais – praėjus net 8 metams po to, kai savivaldybei buvo pateiktas prašymas grąžinti jį teisėtam paveldėtojui.

„Jie mūsų žemę išnuomojo „Ekranui” taip paprastai, lyg nebūtų prašymo jos grąžinti, lyg ir manęs bei mano šeimos šioje žemėje nebūtų”, – anuometinio apskrities viršininko administracijos sprendimu vis dar stebisi B.Šipelis.

Panevėžio apskrities viršininko administracija jau nusiuntė laišką bankrutuojančios bendrovės administratoriui Gintarui Gelčiui, ragindama jį patikslinti „Ekranui” išnuomotos teritorijos plotą bei kam buvo naudojama išnuomota žemė už įmonės tvoros.

„Prašome, kad visi darbai, susiję su bendrovės žemės sklypo patikslinimu, būtų paspartinti, kad piliečiai galėtų susigrąžinti pastatais dar neužstatytą žemę”, – rašoma administratoriui oficialiame rašte.

B.Šipeliui nuosavybės atkūrimo teise priklausanti žemė, kaip jau buvo minėta, yra už bankrutavusios įmonės tvoros esančiame lapuočių gojelyje, todėl kai kurie teisininkai mano, kad teisinių kliūčių susigrąžinti paveldėtojui žemę neiškils.

Pensininkas jau gavo bankrutuojančios bendrovės administratoriaus patikinimą, kad galės dalyvauti kreditorių susirinkimuose.

Spardė kaip kamuolį

„Visus tuos penkiolika metų savivaldybė mane spardė kaip futbolo kamuolį. Prirašyta daugiau nei dešimt kilogramų oficialių prašymų, reikalavimų ir atsakymų – ir visa tai buvo daroma siekiant mane priversti atsisakyti savo teisės į tėvų žemę, – neabejoja B.Šipelis. – Teisingumas triumfavo, tačiau kokia kaina – sveikatos ir laiko nesugrąžins jokie teismai”.

Beveik 70 metų sulaukęs B.Šipelis kariauti su savivaldybe pradėjo būdamas 55 metų.

Tik pernai pavasarį su savivaldybe teismuose pasiryžusiam bylinėtis B.Šipeliui statistika buvo žiauri – savivaldybė tada dar nebuvo pralaimėjusi nė vienos panašios bylos. Kreiptis į teismą vyrą paskatino savivaldybės ryžtingi žingsniai galutinai įteisinti ginčytiną teritoriją kaip miesto nuosavybę.

Panevėžio valdžia 2005 metais akivaizdžiai buvo sukrutusi įteisinti poilsio zonos teritoriją, kuri taip susiformavo dar sovietmečiu, tačiau juridiškai jai nepriklausė. Tačiau parengtas detaliojo plano projektas dėl teismų taip ir nebuvo patvirtintas.

Vis dėlto 2005 pavasarį savivaldybės administracija šventė pergalę – Panevėžio administracinis teismas atmetė B.Šipelio prašymą grąžinti jam tėvų žemę. Prireikė dar metų, kad byla pasiektų Aukščiausiąjį administracinį teismą.

Aukščiausiasis teismas aiškiai atsakė į klausimą, ar privatūs asmenys gali atkurti nuosavybės teises į teritoriją, kuri buvo nacionalizuota ir, susiklosčius aplinkybėms, buvo tapusi visuomenės poreikio zona.

Iš esmės panevėžiečio B.Šipelio pergalė prieš valdininkus yra unikali ne tik Panevėžio apskrityje. Dar niekam iki šiol nebuvo pavykę atgauti sovietmečiu nacionalizuotą ir jau nepriklausomos Lietuvos laikais prie rekreacinių miesto teritorijų bendrajame plane priskirtą žemę.

Savivaldybė pavėlavo 10 metų

Panevėžietis pensininkas neslepia, kad pasiekti pergalę jam padėjo ir Panevėžio apskrities viršininkės Gemos Umbrasienės pozicija.

Apskrities žemėtvarkos specialistai 2005 metų pavasarį suabejojo miesto teritorijų planuotojų užmačių teisėtumu ir drauge tapo netikėtu, bet rimtu sąjungininku žemę paplūdimyje norintiems atgauti paveldėtojams.

Dėl to apskrities viršininkė G.Umbrasienė ne tik siūlė miesto tarybai netvirtinti detaliojo plano, kuriame paplūdimio teritorija iš anksto priskiriama savivaldybei, bet ir perspėjo pati nepasirašysianti tokio dokumento.

Jos argumentas – toks dokumentas prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui.

„Miesto detalusis planas neturėtų simbolizuoti nekorektiško valstybės elgesio su žmonėmis”, – tada sakė G.Umbrasienė.

Viršininkei pavaldūs teritorijų planavimo specialistai dar ir pabaksnojo kolegoms iš miesto savivaldybės, kad šie net 10 metų pavėlavo su savo norais – pagal galiojančius įstatymus detalųjį rekreacinių vietų planą buvo būtina patvirtinti dar iki 1995 metų birželio.

Vis dėlto miesto savivaldybės administracija net ir tada neprarado vilčių, kad ji taps ginčytinų teritorijų šeimininke. Tokį įsitikinimą palaikė ir kai kurių teisės specialistų teiginiai, kad savivaldybės pergalei visiškai užteks ir bendrojo plano.

Valdininkai pensininką suprato

Prieš įsisukant teismų karuselei, B.Šipeliui atstovavęs advokatas Ridas Žemkauskas teigė, kad bylą laimės jo klientas, nes jo pusėje ir įstatymas, ir moralė, o viską sudėjus į vieną – ir 90 procentų sėkmės.

„Savivaldybė tiesiog žaidžia aklai, ir tiek, – tada teigė R.Žemkauskas. – Šios žemės jau dešimt metų negali būti išperkamos valstybės”.

Savivaldos valdininkai taip pat tvirtino esą įstatymai yra jų pusėje, o ir dėl savo moralės jie teigė esantys visiškai ramūs, nes kovoja jie ne dėl savęs, o dėl bendruomenės interesų. Savivaldybės galimybę laimėti miesto vyriausiasis architektas Rimantas Pauža taip pat vertino 90 procentų.

„Turėčiau galimybę paveldėti tokią vietą, ir aš kovočiau, – prieš metus neslėpė savo nuomonės savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rimantas Pauža. – Tačiau elgtis draugiškiau su priešininku negaliu, nes tokių kaip šipeliai – šimtai, o miesto bendruomenė – viena”.

Politikų keršto nebijo

Mūšį pralaimėjusi savivaldybė vargu ar kada nors leistų keisti tos bendrajame plane nurodytos teritorijos paskirtį. Todėl gali būti, kad netrukus aklavietėje atsidurs ir nūnai pergalę švenčiantieji.

B.Šipelis ir jo šeima „Panevėžio rytui” teigia, kad jie nebijo galimo valdininkų keršto. Juolab kad jų šio sklypo infrastruktūros vizija yra tokia pat kaip ir savivaldybės.

„Mes imsimės verslo, kuris leidžiamas rekreacinėje zonoje – visų pirma įrengsime patogų miestiečiams paplūdimį, – sako B.Šipelis. – Tačiau prieš tai teks iškuopti tonas stiklo šukių ir kitų šiukšlių”.

Kol kas miesto pagrindiniu paplūdimiu šią vietą buvo ir yra galima vadinti tik nebent iš pagarbos smėliui.

Savivaldybės administracija iš anksto žarstė pažadus, kad jai tapus teritorijos šeimininke, ten atsirastų tikras vasaros pramogų miestelis.

Šiuo metu paplūdimyje yra viena sukiužusi persirengimo kabina, kelios šiukšlių dėžės, gelbėtojams namelį atstojantis statybininkų vagonėlis ir išmatomis bei šiukšlėmis „užminuotas” pušynėlis.

Prakalbo apie naują paplūdimį

Pakalbinti miesto merą Vitą Matuzą mūsų dienraščiui nepavyko, nes jis šiuo metu atostogauja. Ilsisi ir miesto vyriausiasis architektas Rimantas Pauža.

Prieš metus meras nebuvo tikras, kad savivaldybė laimės kovą dėl paplūdimio ir tvirtino, jog savivaldybė turi atsarginį planą.

„Jau braižomas detalusis pietinės marių pakrantės planas, kuriame matyti ir dar vieno (naujo) paplūdimio kontūrai, – tada sakė miesto vadovas. – Jeigu pasirodys, kad įrengti paplūdimį įmanoma ir yra tam pinigų, miestas turės naują paplūdimį”.